Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-24 |
Eidama prezidentės pareigas Dalia Grybauskaitė prašė LNK televizijos palankumo, o jis pat sulaukęs skambučio iš tuomet banke dirbusio Gitano Nausėdos, savo knygoje „Baltas apykakles prasegus“ teigia korupcijos byloje nuteistas buvęs politikas Eligijus Masiulis. Jis mini ir savo politinį „krikštatėvį“ Eugenijų Gentvilą.
Prezidentas vadina melu, E. Gentvilas – neprisimena
„Tuometiniame pokalbyje D. Grybauskaitė uždavė konkretesnių klausimų. Šioje šventoje kovoje su socdemais ir beviltiška vyriausybe jai yra labai svarbus žiniasklaidos palaikymas. Pasiguodė, kad šiame fronte ji viena, visos televizijos ją puola. Ir net TV3 nepalaiko. Tarp kitko, ji paklausė, ar galėčiau aš perduoti linkėjimus Mockui (tuometinio „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas) ir paprašyti, kad jam priklausanti LNK televizijų grupė palankiau nušviestų jos veiklą. Kovoje su socdemais jai reikia daugiau sąjungininkų. Jeigu valstybės vadovas prašo, aš negaliu atsakyti, juolab kad Dalią Grybauskaitę, kaip Prezidentę, Liberalų sąjūdis rėmė nuosekliai nuo jos politinės karjeros pradžios“, – knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ir ELTA, teigia politikas.
„Gerai, Prezidente, aš pakalbėsiu su jais, man atrodo, kad jiems reikia šiek tiek dėmesio parodyti ir turėtų jie palankesni Jūsų atžvilgiu būti. Juolab kad TV3 prieš jus nusiteikę, o jie tarpusavyje gi stipriai konkuruoja, – atliepiau į valstybės vadovės prašymą aš“, – savo atsakymą šalies vadovei aprašė E. Masiulis.
Tiesa, politikui klausimų esą sukėlė tai, iš kur šalies vadovė žino apie jo ir D. Mockaus ryšį.
„Galvoje sukosi ką tik pasibaigusio mūsų pokalbio nuotrupos ir detalės. Kodėl ji manęs paprašė pakalbėti su Mockumi? Atsitiktinumas? Nemanau. Kodėl neprašė pakalbėti su „Lietuvos rytu“ ar kokiu „Delfi“? Su šių žiniasklaidos priemonių vadovais mano santykiai irgi nebuvo blogi. Čia yra kažkas daugiau. Per mūsų susitikimus su Prezidente aš niekada jai nebuvau minėjęs, kad pažįstu „MG Baltic“ vadovybę“, – pasakojama politiko parašytoje knygoje.
D. Grybauskaitė nekomentuoja korupcijos byloje nuteisto buvusio politiko Eligijaus Masiulio atsiminimų knygoje aprašytos informacijos, neva ji eidama prezidentės pareigas prašė LNK televizijos palankumo.
„Ačiū už paklausimą. Nekomentuojame“,– Eltai atsiųstame atsakyme antradienį nurodė prezidentės biuras.
Joje E. Masiulis teigia sulaukęs skambučio iš tuometinio banko patarėjo Gitano Nausėdos. Jo teigimu, pokalbio metu buvo aptarti einamieji valstybės reikalai, politinės, ekonominės aktualijos, o vėliau, kaip pats autorius teigia, pereita prie žmogiško reikalo padiktuotos temos.
„Skambučio iš žmogiško reikalo sulaukiau iš banko patarėjo G. Nausėdos. Negalėčiau sakyti, kad artimai vienas kitą pažinojome. Taip, retkarčiais susitikdavome ir keliais žodžiais persimesdavome kokios nors televizijos laidos filmavime. Tiesa, vieną kartą kartu buvome pakviesti į privačią vakarienę Seimo viešbutyje. Mus skaniai pavakarieniauti, išgerti vyno ir įdomiai pasišnekučiuoti apie pasaulio bei Lietuvos reikalus pakvietė a. a. Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, profesoriaus Landsbergio brolis“, – knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ir ELTA, teigia politikas.
„Po šios vakarienės jau buvo gerokai praėję laiko, kada paskambino Gitanas Nausėda. Pokalbį pradėjome apie einamuosius valstybės reikalus, aptarėme politines ir ekonomines aktualijas. Paskui perėjome prie žmogiško reikalo padiktuotos temos“, – akcentavo E. Masiulis.
Jis rašo sulaukęs Gitano Nausėdos prašymo padėti įdarbinti jo sūnėną. Nors E. Masiulis nedetalizuoja, kuriais metais vyko šis pokalbis, žinoma, kad politikas ėjo susisiekimo ministro pareigas 2008–2012 m. Vyriausybėje.
„Gitanas užsiminė, kad Palangoje gyvena jo sūnėnas, kuris turi galvą, bet pastaruoju metu jam nelabai sekasi su darbais. Gal galėčiau šiuo klausimu kaip nors padėti, gal atsirastų jam kokia laisva darbo vieta susisiekimo sektoriuje? Sutarėme, kad aš pasižiūrėsiu, kuo galiu padėti, ir atsisveikinome“, – teigia E. Masiulis.
Nors buvęs liberalų lyderis sako nežinantis, į kokias pareigas Palangos oro uoste G. Nausėdos sūnėnas buvo paskirtas, tačiau tikina, kad šis jose ilgai nedirbo.
„Aš pasižiūrėjau ir padėjau. Banko patarėjo sūnėnas gavo darbą tarptautiniame Palangos oro uoste. Dėl laiko stokos taip ir nebepasidomėjau, į kokias pareigas jis buvo įdarbintas. Tik gerokai vėliau sužinojau, kad ilgai šiame darbe neužsibuvo“, – rašo E. Masiulis.
„Skambutis iš žmogiško reikalo pasiteisino. Dėdė išsprendė problemą, sūnėnas gavo darbą, o Lietuvos aviacija turėjo naują darbuotoją“, – teigia jis.
„Tai yra melas. Tai viskas, ką prezidentas gali pasakyti apie už korupcinius nusikaltimus nuteisto, bausmę atliekančio buvusio politiko kūrybą“, – teigiama Eltai prezidento atstovo Rido Jasiulionio perduotame komentare.
Taip pat E. Masiulis teigia iš tuometinio Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo gavęs užpildytą segtuvą, kurį savivaldybės vadovas prašė pasaugoti.
Anot E. Masiulio, jis sulaukė skambučio iš E. Gentvilo.
„Eligijau, o gal tu galėtum šiandien iki manęs atlėkti? Čia skubu. Tik negaliu sakyti telefonu“, – knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ir ELTA, pokalbį su tuometiniu meru atpasakoja E. Masiulis.
„Tik įėjęs į savivaldybės pastatą Liepų gatvėje, pradėjęs lipti stačiais laiptais, pirmas, ką sutikau, ir buvo Eugenijus. Lyg žinodamas, kada aš ateisiu, jis ėjo manęs pasitikti. Kažką sumurmėjęs po nosimi, a la lyg čia geriau pasimatyti negu kabinete, jis skubiai perdavė man į rankas gerokai užpildytą segtuvą. Nieko nesakydamas padavė. Aš klausiančiu žvilgsniu žiūrėjau į jį“, – savo įžvalgomis dalijosi E. Masiulis.
Pasak jo, E. Gentvilas paprašė segtuvą parsinešti namo ir teigė „vėliau viską paaiškinsiantis“, mat nenorėjo, kad šis gulėtų jo kabineto seife.
„Parėjau namo. Segtuvą pasidėjau ant savo darbo stalo, prie kitų dokumentų. Bet aišku, kad visą tą laiką kovojau su žingeidžia savo prigimtimi. Tiesiog plyšau iš smalsumo pažiūrėti, kas naujajame segtuve“, – rašoma buvusio politiko parašytoje knygoje.
E. Gentvilas Klaipėdos miesto mero pareigas ėjo 1997–2001 m. Jis sako tokio atvejo neprisimenantis. E. Gentvilo nuomone, tokiomis ištraukomis E. Masiulis bando sukelti susidomėjimą savo knyga.
„Galėtų jis ir parašyti, apie kokį segtuvą jis čia kalba. Aš jokio segtuvo neprisimenu ir galiu garantuoti, kad ir nebuvo kažkokio pikantiško segtuvo“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
„Manau, kad jis daug dalykų daro, kad sukeltų susidomėjimą šita knyga. Matau, kad spauda spausdina ištraukas, komentarus – į sveikatą. Žmogus didina savo knygos žinomumą, gal ir užsidirbs iš to. Aš jokio segtuvo nepamenu“, – akcentavo jis.
E. Gentvilas akcentuoja, jog nebuvo susijęs su nuteisto politiko vykdytais nusikaltimais.
„Aš su Masiuliu nesu turėjęs jokių kreivų reikalų. Visada didžiavausi, kad turėjau tokį savo buvusį studentą ir patarėją, kuris, mano manymu, buvo išaugęs iki tokio nacionalinio lygmens lyderio. Paskui ką jau jis darė – juk ir baudžiamoji byla parodė, kad darė ne su manimi“, – tikino liberalas.
„Gal aš esu padavęs jam kokį nors segtuvą, bet ten jokios pikantiškos informacijos negalėjo būti. (…) Neišvengiamai tai buvo mano politinis augintinis ir dabar, pasirodo, jau jis nuteistas, jau tuoj bus išleistas į laisvę – vis dar Gentvilui reikia teisintis kažką. Tokia mano lemtis“, – sakė jis.
Aprašo B. Lubio viltis dėl SGD terminalo
Prieš daugiau nei penkiolika metų Lietuvai nusprendus statyti nuosavą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, prezidentė Dalia Grybauskaitė priešinosi idėjai projektą patikėti privačiam verslui, tvirtina E. Masiulis. Anot jo, įtikinti šalies vadovę į statybas pritraukti užsienio investicijų bandė tuometinis koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.
Artimiausiu metu pasirodyti turinčios knygos skyriuje „Nepatiklus požiūris į verslą“ E. Masiulis rašo apie laikotarpį jam dirbant susisiekimo ministru 2008–2012 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.
Anot E. Masiulio, susitikimuose su tuometine prezidente D. Grybauskaite jo ir šalies vadovės požiūris į svarbiausius susisiekimo srities prioritetus bei darbus sutapo.
„Pirmos kadencijos pradžioje su naujai išrinkta Prezidente santykiai klostėsi puikiai. Atrodo, kad vienas kitą suprasdavome iš pusės žodžio. (…) Pokalbis apie susisiekimo reikalus pas Prezidentę ilgai neužtruko. Vienodai matėme Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetus“, – rašoma knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ELTA.
Anot politiko, tarp strateginių prioritetų buvo sklandi šalies susisiekimo infrastruktūros integracija į ES, valstybinių įmonių veiklos efektyvumas, sunkėjantys santykiai su Rytų kaimynais.
„Aišku, jau tada aptarėme, kad Lietuvai svarbu turėti alternatyvą rusiškoms dujoms ir raktas į šios problemos sprendimą yra suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje“, – teigia E. Masiulis.
„Tada dar nėjo kalba, kad terminalas būtinai turi priklausyti valstybei. O tai reiškia, kad jis galėjo būti statomas ir iš privačių investicijų, valstybei sudarant tam sąlygas“, – rašoma knygoje.
SGD terminalas Klaipėdoje Lietuvos nuosavybe tapo prieš kiek daugiau nei metus – laivą-saugyklą „Independence“ (angl. „Nepriklausomybė“) šalis 2024-ųjų gruodį išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“, iš kurios iki tol dešimt metų terminalą nuomojo.
Anot E. Masiulio, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir ieškant būdų įgyvendinti šį projektą, buvo svarstomi skirtingi variantai, šalyje buvo daug verslininkų, „labai norėjusių“ užsiimti terminalo statybomis.
Vienas pokalbis šia tema aprašomas ministrui ir prezidentei viešint Klaipėdos uoste, jame dalyvavo tuometis „Achemos grupės“ koncerno prezidentas, 2011 m. miręs B. Lubys. Jis, E. Masiulio teigimu, siekė įtikinti D. Grybauskaitę, kad SGD terminalo statybos turėtų būti patikėtos verslui, taip taupant valstybės lėšas.
„Jūsų ekscelencija Prezidente, aš nesuprantu, kam pačiai valstybei kišti žmonių pinigus į naujo terminalo statybą, čia gali būti privataus kapitalo reikalas. Valstybė išloš, nes atlaisvintus pinigus galės skirti kitiems žmonių reikalams“, – knygoje cituojamas B. Lubys.
Jam teigė pritaręs ir pats E. Masiulis, tikinęs, kad įvairiuose Europos uostuose sėkmingai veikia privatūs SGD terminalai.
Tačiau prezidentė pabrėžė, kad šis projektas – strateginis valstybei, todėl „kažkam kitam“ jo patikėti nevalia.
Anot E. Masiulio, tuomet B. Lubys „pusiau juokais, pusiau rimtai“ atkirto pastatysiantis SGD terminalą, į ką D. Grybauskaitė atsakė – „Statykite, pažiūrėsim“.
Politiko teigimu, tuomet buvo aišku, kad prezidentei įtaką padarė „konservatyvusis“ valdančiosios koalicijos sparnas, įtikinęs D. Grybauskaitę, kad terminalo projektas turėtų būti vystomas be privataus kapitalo investicijų.
„Iš jos (prezidentės – ELTA) šypsenos nesunkiai ėjo suprasti, kad privatus SGD terminalas Lietuvoje yra utopija. Niekas neleis tokio pastatyti. Kad Prezidentė jau apsisprendus, kad ir už brangiai, bet terminalą turi statyti valstybė“, – rašoma knygoje.
„Tai va, kai kas nors Lietuvoje klausia, kodėl vienai ar kitai sričiai trūksta pinigų, aš visada pagalvoju, kad valdžia kartais leidžia pinigus ten, kur juos galėtų investuoti privatus kapitalas“, – teigia E. Masiulis.
„Mūsų norui statyti nuosavą suskystintų gamtinių dujų terminalą Smeltės pusiasalyje pritarimą davusi yra ir prezidentė. Tačiau šiandien galime pasakyti tik tai, kad mes užsakėme visas reikiamas studijas – poveikio aplinkai vertinimą, saugios laivybos ir kitas. Jas atliks ir Švedijos, ir Klaipėdos universiteto specialistai. Galutinių atsakymų sulauksime kitų metų liepą. Nors jau ir dabar mes turime šiokias tokias prognozes – jis gali atsieiti maždaug pusę sumos, kurią planuoja išleisti „Klaipėdos nafta“, nors mūsų terminalas nebūtų nei mažesnis, nei blogesnis. Neturime tiek daug pinigų kaip „Klaipėdos nafta“, kuri vien konsultantams skyrė per 30 milijonų litų (viešojo pirkimo būdu vadovaujančiu patarėju buvo pasirinkta Ispanijos įmonė „Fluor S. A.“, su ja 2011 metų birželį KN pasirašė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį už 34,24 mln. litų – M. V.)”, – 2011-ųjų spalį, likus porai savaičių iki mirties žurnalistui Martynui Vainoriui, tuo metu dirbusiam dienraštyje „Vakarų ekspresas”, sakė B. Lubys.
Tačiau jau 2012-ųjų vasarį naujasis koncerno prezidentas Arūnas Laurinaitis pareiškė, kad Lietuvai užteks vieno terminalo, todėl grupė palaiko valstybės statomą terminalą ir savojo statybos planų kol kas atsisako.
SGD terminalo projektas Lietuvoje buvo pradėtas rengti 2010 m., pats laivas „Hoegh LNG“ užsakymu pastatytas 2014 m. pradžioje Pietų Korėjoje, vėliau tų pačių metų spalį įplaukė į Klaipėdos uostą, eksploatuoti pradėtas gruodį.
Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“, valdžiusi Lietuvos SGD terminalą, nuo 2024 m. tapo jo technine operatore, iki tol šias funkcijas atliko Lietuvos valstybės įmonė „KN Energies“. Ji terminalą iš norvegų išpirko už beveik 140 mln. eurų (153,5 mln. JAV dolerių tuometiniu kursu).
Į Klaipėdą 2014 m. spalio 27 d. atplaukęs terminalas buvo svarbus užtikrinant Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos, kuri iki tol buvo vienintelis importuojamų gamtinių dujų šaltinis – dujos buvo tiekiamos vamzdynu per Baltarusiją.
SGD terminalo pajėgumas siekia iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, tai visiškai patenkina Lietuvos dujų importo poreikį, o prireikus jos tiekiamos į kitas Baltijos šalis, Lenkiją.
INFORMACIJA
E. Masiulio parašyta knyga turėtų būti pristatyta ketvirtadienį prasidėsiančioje Knygų mugėje.
E. Masiulis yra nuteistas korupcijos byloje už tai, kad paėmė kyšį iš taip pat byloje kaltu pripažinto verslininko MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG Baltic“ interesais.
Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo, pinigai buvo paslėpti alkoholio dėžutės butelyje. Vėliau per kratą politiko namuose buvo rasta daugiau grynųjų pinigų. Teismas nuosprendžiu konfiskavo iš viso 240 tūkst. eurų, kurie buvo rasti pas tuometį politiką.
E. Masiulis 1997–1998 m., 2000–2002 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas.
1998–2000 m. – Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.
2004–2008 m, 2008–2012 m. bei 2012–2016 m. buvo išrinktas Seimo nariu. 2008 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas, tais pačiais metais buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Masiulis nekaltas, kalta aplinka
Ženia neprisimena ir gali garantuoti? Tai kas tame segtuve buvo?
Gal įdomūs reikalai darosi?
Greičiausiai savo knygoje duos šantažuojančių užuominų buvusiems sėbrams, kad vienokia ar kitokia forma pašelptų ar paglobotų. Šis šliužas visos tiesos neparašys, nes žino, jog gali atsidurti duobėje.