Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-06 |
Klaipėdos meninio ugdymo mokytojų puoselėjama tradicija suburti mažuosius dainininkus į koncertą, skirtą miesto visuomenei, šiemet pasiekė įspūdingą aukštumą. Nuo pirmųjų pasirodymų darželyje „Boružėlė“ iki didžiosios miesto scenos išaugęs renginys sulaukė rekordinio susidomėjimo.
Vasario 25-ąją Žvejų rūmai tapo per ankšti: bilietai į jubiliejinį koncertą „Keliauju svajonių takais. 10 metų kartu“ išgaravo per kelias valandas, o norinčiųjų išvysti šį reginį buvo kur kas daugiau nei sėdimų vietų. Šventė stebino savo mastu – scenoje talentą demonstravo vaikai net iš 44 darželių ir 5 kitų ugdymo įstaigų, padovanoję žiūrovams 19 nepamirštamų dainų ir šokių kompozicijų.
Už šio įspūdingo reginio stovėjo pusmetį trukęs intensyvus pedagogų darbas – Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų meninio ugdymo mokytojos susibūrė į keturias kūrybines komandas, kurių kiekviena parinko po 4–5 unikalius muzikinius kūrinius. Taip gimė keturios stebuklingos koncerto dalys, pakvietusios žiūrovus į skirtingus pasaulius: spalvingąją „Žaislų šalį“, paslaptingą „Neatrastą šalį“, spindinčią „Ledo šalį“ bei beribį „Kosmosą“. Kiekviena dalis tapo atskira istorija, kurioje vaikiška fantazija susipynė su profesionaliu pedagogų pasirengimu bei dešimtmečio organizaciniu įdirbiu.
Pirmoji koncerto dalis pakvietė į spalvingąją „Žaislų šalį“. Scenoje miegančius žaislus pažadino skambi vaikų choro daina, o prisukus lėlytę rakteliu, pamažu atgijo klounai, beždžionės, pelytės bei šuo su katinu. Šiai kūrybinei komandai vadovavo meninio ugdymo mokytoja Larisa Babonienė. Siekiant išradingai panaudoti turimus išteklius, pasinaudota lopšelio-darželio „Alksniukas“ kostiumų fondu. Taip scenoje gimė ryškūs pasirodymai: peliukų šokį dovanojo l-d „Čiauškutė“ auklėtiniai, klounais virto l-d „Inkarėlis“ šokėjai, o beždžionėlėmis – l-d „Švyturėlis“ vaikai. Lėlytes bei šuns ir katino personažus įkūnijo patys „Alksniuko“ mažieji. Norėdama scenai suteikti dar daugiau gyvybės, komandos vadovė kreipėsi į vaikų švenčių agentūrą „Happy Bear“, kurios vadovė Alisa Tomaschivska geranoriškai paskolino įspūdingus peliukų Mikio ir Minės kostiumus. Vizualiniam įspūdžiui sustiprinti mokytojos Erika Ostrenkova, Virginija Kvasaitė ir Larisa Babonienė ieškojo didelių žaislų. Tai tapo tikru logistikos iššūkiu – pedagogėms teko sugalvoti, kaip šias didžiules dekoracijas saugiai atgabenti į „Žvejų rūmus“ ir operatyviai išgabenti renginiui pasibaigus.
Antroji koncerto dalis žiūrovus nukėlė į paslaptingąją „Neatrastą šalį“. Šios dalies kūrybinė komanda, vadovaujama Daivos Gasiūnaitės-Šeštokienės (l-d „Šaltinėlis“), nusprendė, kad ši šalis turi būti pilna paslapčių ir pasiekiama tik pasakų piratų laivu.
Kaip vaikiškai perteikti nesuprantamą kalbą ir būgnų ritmais alsuojantį karštį? Scenoje meistriškai sukurta priešprieša tarp dviejų skirtingų pasaulių. Pirmasis – salos čiabuviai. Šiam vaidmeniui mokytojos parinko tris energingas Afrikos liaudies dainas, kurių pulsą diktavo būgnų gausmas ir kūno perkusija. Antrasis pasaulis – smalsūs piratai. Linksmiems nuotykių ieškotojams specialią dainą sukūrė mokytoja Rūta Budinavičienė (l-d „Volungėlė“), į pasirodymą įnešusi veržlaus gitarų roko skambesio. Kodėl pasirinkti būtent piratai? Vaikams ši tema – magiška, kupina laisvės, nuotykių ir to žavaus, „leistino“ chuliganiškumo, kuriame lengvas pavojus susitinka su vaikiškomis linksmybėmis.
Ši dalis pareikalavo itin kruopštaus vizualinio išpildymo. Pedagogės kūrybiškai sprendė atributikos klausimus: derino, ką įsigyti, ką pasigaminti pačioms, o ką panaudoti iš jau turimų atsargų. Taip scenoje atsirado palmės su papūgomis, lobių skrynia, statinė, šturvalas ir kiti elementai. Mokytojos rūpestingai derino sceninę aprangą, parinko perukus arba kartu su vaikais virto piratėmis. Prie egzotiškų personažų kūrimo ir įspūdingų kostiumų paruošimo ženkliai prisidėjo ir vaikų tėveliai – jų dėka scena tapo spalvingu ir gyvu pasakų pasauliu.
Trečioji koncerto dalis žiūrovus nukėlė į kerinčią „Ledo šalį“. Šiai kūrybinei grupei vadovavo meninio ugdymo mokytoja Nijolė Pranevičienė (l-d „Vyturėlis“). Net 14 pedagogų komanda suvienijo jėgas: kruopščiai pasiskirstė vaidmenimis, parengė detalų scenografijos planą ir sukūrė vientisą choreografiją. Šios dalies repertuaras buvo išskirtinis – skambėjo tik pačių mokytojų autorinės dainos. Vieną kūrinį sukūrė grupės vadovė, o kitus tris – mokytoja Regina Bočkienė (l-d „Puriena“). Didžiojoje scenoje atgijo tikra žiemos pasaka: čia sukosi besmegeniai, šaltukai, grakšti Žiema, ledinukai su spalvingais kamuoliais, pingvinai ir meškutės. Tačiau ryškiausiu akcentu tapo įspūdinga Balta meška, pakerėjusi mažuosius žiūrovus. Estetišku ir originaliu dalyvių įvaizdžiu pasirūpinta bendromis jėgomis: kostiumus siuvo įstaigų darbuotojai, juos kūrė pačios mokytojos, o kūrybinėmis idėjomis bei pagalba prisidėjo ir vaikų tėveliai.
Ketvirtoji vaikų svajonių stotelė žiūrovus nuskraidino į muzikinį „Kosmosą“. Šios dalies kūrybinei grupei vadovavo meninio ugdymo mokytoja Stefanija Ambrozaitienė (l-d „Traukinukas“). Dvylikos mokytojų komanda kėlė sau ambicingą tikslą: sukurti kosminę atmosferą taip, kad scenos rekvizitai neužgožtų pačių vaikų. Buvo nuspręsta akcentuoti kelis didelius, originalius atributus, kuriuos meninio ugdymo mokytojos sukonstravo pačios. Mokytoja Jūratė Kadagienė (l-d „Pušaitė“) iš paprastos šaldytuvo dėžės sukūrė įspūdingą raketą, o Gitana Gedvilienė (l-d „Papartėlis“) pademonstravo neįtikėtiną išradingumą – „skraidančią lėkštę“ sumeistravo iš savo kepsninės. Didžiulį, paslaptingą Mėnulį į sceną „atgabeno“ mokytoja Svetlana Legenzova (l-d „Du gaideliai“). Šioje dalyje nuskambėjo ir autorinė mokytojos Gitanos daina „Saulužėlė“. Jos pristatymui l-d „Traukinukas“ kolektyvas rado itin šiltą sprendimą: pasiuvo saulėtą aprangą ne tik vaikams, bet ir kartu į sceną žengusiai direktorės pavaduotojai ugdymui Sonatai Kruminienei.
Dešimtmečio kelionę „Keliauju svajonių takais. 10 metų kartu“ palydėjo bendra daina „Svajonę turi“ (aut. Regina Bočkienė). Milžiniškas, net 400 vaikų choras scenoje sukūrė magišką atmosferą, kurioje susipynė vaikiškas nuoširdumas ir dešimt metų puoselėta bendrystė. Tai buvo daugiau nei daina – tai buvo skambus pažadas svajoti kartu ir toliau.
Tokio masto šventės organizavimas reikalauja ne tik didžiulės patirties, bet ir gebėjimo numatyti kiekvieną detalę, kurią išvys žiūrovas. Už šio reginio stovėjo milžiniškas, žiūrovams dažnai „nematomas“ komandų vadovų ir būrelio tarybos darbas. Sonata Brazdeikienė koordinavo daugybės įstaigų logistiką bei bendradarbiavimą su dainų aranžuotoju, Daiva Šilinskienė derino repeticijų grafikus ir rūpinosi koncerto įgarsinimu, o Nijolė Pranevičienė bei Rūta Budinavičienė kuravo vaizdo projekcijų kūrimą, vaikų minčių įrašymą, montažą ir kitus techninius sprendimus. Prie sklandaus renginio įgyvendinimo svariai prisidėjo ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras. Renginio svarbą miesto bendruomenei patvirtino ir garbūs svečiai. Jubiliejinį koncertą stebėjo ir šiltai apie jį atsiliepė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė, skyriaus specialistai bei mokytojų iniciatyvas palaikantys ugdymo įstaigų vadovai ir pavaduotojai. Toks dėmesys rodo, kad šis renginys yra matomas ir aukštai vertinamas miesto lygmeniu.
Tačiau didžiausias atlygis mokytojams – neišdildomas pėdsakas vaikų ir jų tėvelių širdyse. Tiek salėje, tiek SMS žinutėmis po renginio liejosi nuoširdžios tėvų padėkos (kalba netaisyta):
• „Ačiū Jums labai, kad galime būti tokių renginių dalimi. Didelės ir svarbios patirtys mūsų vaikams! Įspūdžiai ir sentimentai stebint jų atliktą darbą ir drąsą. Jūsų atsidavimas ir meilė tam, ką darote, negali palikti abejingų. Ačiū, mokytoja!“
• „Mes irgi nežinojome, jog būna tokiu renginiu. Toks renginys tikrai pareikalauja daug energijos. Ačiū AČIŪ MOKYTOJOMS nemokam apsakyti kokie atsiminimai, po niūrių akimirkų – tooooks nuoširdus renginys sukuria tokį norą švęsti gyvenimą ir džiaugtis aplinkiniais žmonėmis.“
• „Ačiū dar kartelį mokytojoms, nuostabus renginys. Tokio dydžio renginys, net nežinojau, kas tokie renginiai vyksta, labai esame laimingi ir dėkingi.“
• „Ačiū Jums, dar karta, kad tokiais simboliškais, paskutiniais darželio metais, galėjome išvysti toki gražų koncertą! Vaikai stovėjo ant tokios didžiulės scenos, prieš pilną salę žiūrovų, dainavo, susikaupę, drąsūs, tai yra didžiulis darbas, būnant dar tokiems mažiems. Ačiū už pastangas ir už tai, kokia emocija nesate. Smagiausia, kad vaikai dega ta emocija nieko neverčiami. Be galo jautru, dėkoju.“
Parašykite komentarą