Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-07 |
Šalies viešoje erdvėje nuskambėjus kelių redakcijų žurnalistų atliktam tyrimui dėl galbūt neskaidraus „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo, prabilta apie tai, jog gal reikėtų keisti šiuo metu šalyje veikiančią politinių partijų finansavimo tvarką. Pastebima, jog pastaruoju metu rinkiminės kampanijos yra tapusios vangiai nuobodžiomis, tad keliamas klausimas, ar nereikėtų grįžti prie iki 2012-ųjų metų šalyje galiojusios tvarkos, kai politines partijas galėjo remti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Tiesa, apie tai tarp politikų kol kas viešai puse lūpų užsiminė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga.
„Jeigu paaiškės, kad visa ta istorija yra tokia, kaip yra parašyta žurnalistų tyrime, tai aš jau ir savo kolegoms Seime esu sakęs, gal tada tai būtų gera proga grįžti ir pergalvoti, ką daryti su partijų finansavimu, kad būtų galima skaidriai, be kažkokių šešėlių, be įtarinėjimų prisitraukti lėšas ir vėliau vykdyti rinkimines kampanijas, – radijo laidoje kalbėjo A. Veryga. – Mes per tą savo norą viską išskaidrinti, sutvarkyti, išlyginti anksčiau ar vėliau, matyt, užlipame ant kažkokio grėblio ir pasidarome taip, kad partijos, matyt, tokiais būdais pradeda ieškoti, kaip tų pinigų susirinkti“.
Tuo metu tarp keturių „Atviros Klaipėdos“ pakalbintų Seimo narių klaipėdiečių tik vienas neatmetė galimybės keisti šiuo metu veikiančios partijų finansavimo tvarkos, o likusieji siūlė tik kosmetinius pakeitimus. Savo ruožtu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė priminė, jog partijų finansavimo tvarkos keitimas yra pačių politikų rankose.
Siūlo didinti valstybės dotacijas
„Nesutinku“, – taip trumpai į klausimą, ar pritartų siūlymui, kad partijas galėtų remti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, atsakė liberalas Seimo narys Simonas Gentvilas.
Jo teigimu, šiuo metu veikiantis rinkimų kampanijų finansų ribojimas „yra logiškas“.
„Darbas su rinkėjais turi būti nuoseklus, ne tik per rinkimus. Finansinė partijų galia neturėtų tapti lemiančiu faktoriumi. Įmonių finansavimas turi milžiniškas rizikas“, – teigė jis.
Tačiau Seimo narys siūlo didinti partijoms šiuo metu skiriamą valstybės finansavimą.
„Manau, valstybės subsidijos ir dotacijos partijoms turi augti. Demokratija turi savo kainą, partijų nepriklausomumas yra svarbus. Kita vertus, Lietuvos politikoje yra per daug komunikacijos ir per mažai idėjinio ir programinio darbo. Todėl valstybė, finansuodama labiau partijas, galėtų nustatyti reikalavimą partijoms daugiau investuoti į narių mokymus, politikų realų paruošimą darbui savivaldoje ir nacionalinėje politikoje“, – kalbėjo liberalas.
Siūlo diskutuoti
Tuo metu dabartinės Seimo valdančiosios daugumos atstovas, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas kur kas liberaliau vertina galimybę keisti šiuo metu veikiantį partijų finansavimo įstatymą.
„Manau, kad galiojanti politinių partijų ir judėjimų finansavimo tvarka tikrai toli nuo tobulumo ir realybės, nors savo misiją ir vaidmenį kažkuriuo metu savo galiojimo laike gal ir atliko. Bet gyvenimas ir realybė parodė, kad siekiant maksimalaus skaidrumo, aiškumo ir tikslumo, politines partijas įvėlė į alternatyvių finansavimo šaltinių, deja, ne visada ir legalių, paieškas“, – sakė jis.
Seimo nario nuomone, dabartinė tvarka „rinkimines kampanijas padarė gana nuobodžiomis bei beskonėmis ir bespalvėmis“.
„Tikrai verta grįžti prie diskusijos šiais klausimais ir ieškoti sprendimų ne draudžiant ir uždraudžiant, bet griežtai kontroliuojant ir užkardant galimų piktnaudžiavimų galimybes. Geriau visus finansavimo būdus stebėti ir kontroliuoti procese, o ne po rinkimų gaudyti „zuikius laukuose“, kurių vėlgi, deja, bet, ko gero, vis dar pasitaiko“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Jo teigimu, „griežtais draudimais tokie specifiniai ir subtilūs reikalai nesisprendžia“.
Kartu jis akcentavo, jog, jei būtų pakeista finansavimo tvarka, ją turėtų užtikrinti griežta kontrolė ir aiškus reglamentavimas.
„Turėtų būti griežtai apribotos vadinamosios finansavimo „lubos“, įtikinamos ir atgrasančios sankcijos pažeidimų atvejais. (…) O kad šiandieninė tvarka neefektyvi, politinės kampanijos neįdomios ir nuobodžios, tą matome visi. Bet visų svarbiausia ne kokia tvarka bus, bet kad visi jos skrupulingai laikytųsi, o kontroliuojančios institucijos aktyviai ir įdėmiai tuos procesus stebėtų, reaguotų ir deramai vertintų“, – apibendrino klaipėdietis, pridūręs, jog tai yra jo asmeninė, o „ne kokia nors institucinė nuomonė“.
Nori palankesnės bankų politikos
Savo ruožtu Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė nėra linkusi palaikyti savo partijos pirmininko idėjos, kad partijas galėtų finansuoti ir juridiniai asmenys.
„Aš turbūt nelabai pritarčiau, kadangi yra tokių atvejų iš anksčiau, kad įmonės po to bando paveikti politikus už tą paramą, tai šitas dabar veikiantis modelis yra skaidresnis, kiek jį galima pavadinti skaidriu“, – sakė klaipėdietė.
Politikė ypač baiminasi didelių korporacijų, koncernų paramos partijoms, kurios, jos nuomone, „gali neatsilaikyti“.
„Kadangi partijos, ypač parlamentinės, gauna dotaciją iš valstybės, aš matyčiau finansavimo šaltinį palankesnes sąlygas bankams. Bankai galėtų suteikti galimybę pasiskolinti. Ir, žinoma, žmonių aukos, bet ne tokiu būdu, kaip „Nemuno aušros“, jei bus įrodyta“, – kalbėjo Seimo narė.
Siūlo didinti smulkių aukų sumas
Nors L. Girskienė priklauso valdančiajai daugumai, o konservatorius Audrius Petrošius – Seimo opozicijai, pastarasis, kaip ir „valstietė“, nepritaria idėjai sugrąžinti juridinių asmenų paramą partijoms.
„Manau, kad su dabartine sistema viskas yra tvarkoj, tik tiek, kad juridinių asmenų formalus atjungimas įnešė šiek tiek daugiau skaidrumo į sistemą, nes su juridinių asmenų parama turėdavome kaip ir Pandoros skrynią. Tam tikros politinės jėgos, ypač turėdamos turtingus veikėjus su didelėm įmonėm, turėjo konkurencinį pranašumą prieš kitus subjektus, kas gal ne visai būdavo teisinga“, – sakė jis.
Pritardamas minčiai, jog didesni partijų biudžetai rinkimines kampanijas padaro patrauklesnėmis, kartu politikas savo asmeniniu pavyzdžiu sakė galįs įrodyti, jog būna ir priešingai.
„Mano asmeninė mero rinkimų kampanija rodo, kad galima ir su fizinių asmenų parama, pridedant partijos resursus, turėti ir skaitlingus biudžetus, ir labai įdomias kampanijas. Aišku, reikia fantazijos, reikia padirbėti“, – teigė klaipėdietis.
Jis prisipažino esąs smukliųjų paramų, kurių dydžiai vis auga, fanas ir stebėjosi, kodėl politikai lengva ranka numoja į smulkias žmonių aukas, kai aukotojams nereikia deklaruoti pajamų. Politikas teigė vien pirmųjų rinkimų į Seimą metu iš asmenų, kurie jį parėmė tuometine minimalia 12 eurų suma, buvo surinkęs per 1200 eurų, ir džiaugėsi sulaukęs gerokai didesnės paramos, kai jau buvo galima aukoti 50 eurų. (Šiuo metu minimali suma, kuria vienas asmuo be jokių deklaracijų gali paremti politikų rinkimines kampanijas, siekia 70 eurų – aut. pst.)
„Sakyčiau, kad tą mažos aukos dydį galima būtų koreguoti, jos galėtų būti ir 100, ir 150 ar 200 eurų. Tokios nedidelės sumos niekaip neįpareigotų prieš rinkėją atsiskaityti ir niekam nekiltų klausimų, kad tokio dydžio – 100-200 eurų sumas žmonės gali turėti, neįsiveliant nei į pajamų, nei į turto deklaracijas“, – apibendrino A. Petrošius.
VRK pirmininkės Linos Petronienės komentaras:
Vienas svarbiausių 2012 m. įsigaliojusio draudimo juridiniams asmenims remti politines kampanijas argumentų yra siekis išvengti daryti įtaką politikams. Taip pat priimant įstatymo pakeitimą tąkart buvo kalbama ir apie tai, kad juridiniai asmenys, antraip nei fiziniai, nebalsuoja rinkimuose. Spręsti, ar reikalingi įstatymo pakeitimai, sugrąžinantys anksčiau galiojusį reglamentavimą, yra įstatymų leidėjo kompetencija.
Šiuo metu juridinio asmens savininkas, kaip ir bet kuris kitas rinkėjas, gali paremti politinę partiją arba kandidatą tik kaip fizinis asmuo, žinoma, neviršydamas įstatyme numatytų aukos dydžių.
Vienas aukotojas per rinkimų politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią 10 rinkimuose taikomų Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžių (dabar – 23 750 eurų – aut. pst.), tuo tarpu kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių.
Taip pat aukoms taikomas ribojimas vertinant, ar per kalendorinius metus aukotojo suteiktų aukų suma neviršija 10 proc. deklaruotų metinių pajamų (kai auką suteikia fizinis asmuo) arba 20 proc. deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų, kai lėšas savo politinei kampanijai finansuoti skiria kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Šie saugikliai įvesti siekiant užkardyti galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai politines kampanijas remia asmenys, kurių deklaruotos pajamos yra neproporcingai mažos lyginant su pavedimu partijai.
Tokiu atveju, jei asmuo nėra deklaravęs pajamų, jis kandidatui ar partijai gali pervesti ne didesnę kaip 70 eurų sumą.
Vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu, VRK atliekamas duomenų apie finansavimą skelbimas stipriai prisideda prie politinės kampanijos skaidrumo.
VRK publikuojama informacija apie rinkimų dalyvių gautas lėšas, patirtas išlaidas, sudarytas sutartis ir skelbiamą politinę reklamą yra atvira visiems. Matome, kad šiais duomenimis aktyviai naudojasi tiek žiniasklaida, tiek neabejingi piliečiai.
Nefinansuoti partijų iš valstybės biudžeto,nes vistiek visos partijos papildomai tvarkosi finansavimą.Nebus pinigų ,bus daugiau darbo partiečiams,kurie turės įtikinti rinkėjus savo asmeniniu dalyvavimu rinkimuose
Valstybė mokesčių mokėtojų pinigais kategoriškai griežtai jokiais būdais neturėtų finansuoti visų tų sektų, sambūrių, partijų.
O mano asmeninė nuomonė visiškai skirtinga nuo visokių grubliauskų, petrošių, gentvilų, girskienių, verygų ir t. t. , kad susibūrusieji, susimetusieji į partijas, grupuotes, sambūrius, sektas ar bet kokias kitokias formuotes, turėtų ir privalėtų savo partijas išlaikyti iš asmeninių nuosavų narystės įmokų. Ir viskas. Ir daugiau nieko. Ir nebelieka visiškai jokio piktnaudžiavimo. O dabar štai tokie atsiganę, atsišėrę veikėjai dairosi įvairiausių dotacijų, kas kiek ir iš kur sušelps, parems. Išsidirbinėtojai. Tik savo asmeninėmis nario lėšomis išlaikykite ir parodykite atsidavimą konkrečiai partijai, sambūriui, sektai ar pan. Į sveikatą, už geresnę ateitį. Vardan Tos.