Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-28 |
Politologas, buvęs Seimo narys, susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, nuteistas už korupcinius nusikaltimus, į Klaipėdą sugrįžo kaip rašytojas. Kalėjime veltui laiko neleidusį ekspolitiką Klaipėdos garbės pilietis Vytautas Čepas penktadienio vakarą vykusio renginio metu pristatė kaip „sudėtingo ir įdomaus likimo“ žmogų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Kalėjime gimusi knyga „Baltas apykakles prasegus“, anot jos redaktoriaus Lino Poškos, yra jauno žmogaus memuarai.
„Paprastai žmonės knygas rašo, kai kamuoja artritas, reumatas, du kartus keisti sąnariai – tada sėda rašyti. O Eligijus yra jaunas žmogus, tad jo memuarai – emocionalūs. Daug emocijų: tiek šviesių, tiek su nuoskauda. Vyresni žmonės paprastai jau nuvalo tas jausmų šerpetas“, – dalijosi L. Poška.
Redaktorius neslepia, kad ne visa E. Masiulio istorija sugulė į knygą, tačiau jo rašymo stilius, anot L. Poškos, paprastas, lengvas ir mandagus skaitytojui.
Pirmasis ir antrasis tiražai buvo išparduoti, prekyboje jau pasirodė trečiasis. Pasak V. Čepo, E. Masiulis tapo pirmuoju Lietuvos kalėjime knygą parašiusiu autoriumi.
„Jūs net neįsivaizduojate, kaip jaudinuosi. Kai buvau politikas, vykdavo penki ar šeši susitikimai per dieną, bet nuo to laiko praėjo nemažai laiko. Kai pasiūliau išleisti knygą, buvau ją beveik parašęs. Aš labai nejaukiai jaučiuosi vadinamas rašytoju. Tai labiau mano bandymas pasikalbėti su savimi, prisiminti nueitą kelią. Manau, populiarumą didžiąja dalimi nulėmė tai, kad knygą parašiau kalėjimo kameroje. Kompiuterius turėjome, bet jie „išpjaustyti“ – nei interneto, nei vaizdo transliacijų, jais galima naudotis tik kaip rašymo mašinėle. Antra, žmonės nuo neatmenamų laikų mėgsta pažiūrėti pro rakto skylutę. Stengiausi rašyti apie dalykus, kurie nebuvo viešai aptarti arba išvis nežinomi. Trečia – rašiau nuoširdžiai. Tą knygą rašiau beveik nuogas tiesiogine to žodžio prasme. Ta prasme – mažai apsirengęs“, – apie savo kūrinį Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtame pristatyme pasakojo autorius.
„Esu pakankamai spontaniškas žmogus. Mano brendimas sutapo su Sąjūdžiu. Tuo metu dar gyvavo ir komjaunimas, ir Sąjūdis. Politikos tada buvo daug, tad atsirado puiki proga, kai Klaipėdos universitetas vienas pirmųjų Lietuvoje pasiūlė politikos mokslus. Man tai atrodė geras variantas. Pirmiausia pasukau ne į politiką, o į studentų sąjungą. Tas mano hiperaktyvumas natūraliai nuvedė į politiką. Tuo metu buvo daug šviesos, noro keisti pasaulį pagal savo tikėjimą“, – apie tai, kodėl pasuko į politiką, dalijosi E. Masiulis.
Anot buvusio politiko, liberalios idėjos, nors tada dar nebuvo visiškai išgrynintos, jam buvo priimtinos. Be to, dalis dėstytojų jau priklausė tuometinei Liberalų sąjungai.
„Viskas susiklostė natūraliai. Tai buvo 1993–1995 metai, laisvės poreikis buvo milžiniškas ir jis sutapo su mano vertybių sistema“, – sakė E. Masiulis.
Knygoje pasakojama istorija atskleidžia politiką tokią, kokią ją savo akimis matė E. Masiulis. Anot L. Poškos, pirmasis pastarojo politinis manevras buvo kelionė į Švediją su tuometine LDDP. Pats E. Masiulis sakė, jog tada vietos pas liberalus jam tiesiog nebuvo likę – jas buvo užėmęs Eugenijus Gentvilas ir Vygantas Vareikis. Kelialapis buvo gautas savotišku politiniu manevru – jis pažadėjo grįžęs pasirūpinti leiboristinio jaunimo partiniais reikalais, tačiau tokio pažado taip ir neįvykdė. Pasak L. Poškos, po šio manevro liberalai suprato, kad reikia saugoti jaunąjį lyderį, nes jis gali nudreifuoti ir kitur.
Anot E. Masiulio, ne visi prisiminimai gali būti pagrįsti įrodymais, tad kiekvieną kartą teko svarstyti, ar dėl savo pasakojimų neteks vėl atsidurti teisme.
„Visur stengiausi palikti žaismingumo. Mano tikslas nebuvo viską sukramtyti ir įdėti į burną, norėjau tik praskleisti užuolaidas, o kokia šviesa kris – palikau spręsti skaitytojams“, – prisipažino vyras, paklaustas apie epizodą, kuriame aprašė iš tuometinio mero E. Gentvilo pasiimtą dokumentų segtuvą su „popierėliais“.
V. Čepas priminė, kad E. Masiulis buvo vienas aktyviausių eksprezidento Rolando Pakso nuvertėjų, aktyviai siekęs apkaltos, nors anksčiau buvo bendrapartiečiai liberalai. Pasak E. Masiulio, tarnybų išvados tada nekėlė abejonių, kad šis asmuo neturėtų eiti prezidento pareigų. Anot jo, „paksiada“ suskaldė Lietuvą ir tai juntama iki šiol. „Dabar nematau lyderių, kurie galėtų vesti ir vėl sulipdyti Lietuvą“, – dalijosi knygos „Baltas apykakles prasegus“ autorius.
E. Masiulis pripažįsta, jog dabar partijos susiduria su kvalifikuotų kadrų stoka.
„Tai, kad partija laimi rinkimus ir imasi atsakomybės už valstybę, yra normalu. Tačiau jau tada, kai aš vadovavau partijai ir ieškodavau kokio nors autoriteto, prisikviesti kompetentingą specialistą nebuvo lengva. Ir dabar į politiką eina vidutiniokai. Su visa pagarba Ruginienei, kaip premjeru gali tapti žmogus, kuris net nėra buvęs savivaldybės taryboje? Naujoji karta arba per greitai įmetama į sudėtingas situacijas, arba žmogus surandamas vos ne Gedimino prospekte ir kitą dieną jau tampa ministru“, – dėsto E. Masiulis.
Politinę karjerą teistumu baigęs vyras sako, kad tai, ką mato žmonės, tėra etiketės. Visiškai „švaraus“ asmens politikoje nėra – E. Masiulis teigia, kad visi žmonės yra sudėtingi, o politikoje likti „neapsitaškiusiam“ tiesiog neįmanoma.
E. Masiulis dalijosi ir pažintimi su Dalia Grybauskaite, kuri prieš prezidento rinkimus pasveikino jį tapus ministru ir užsiminė sieksianti šalies vadovo posto. Anot autoriaus, ji kaip asmenybė jam patiko, tačiau tapusi prezidente itin pamėgo pažymas, norėjo kontroliuoti veiksmus Seime. Autorius siekė parodyti įvairias visų asmenų puses, ne išimtis ir D. Grybauskaitė.
Knygoje minimas ir paslaptingas sąrašas su Lietuvos politikų bei verslininkų pavardėmis Šveicarijos bankuose. E. Masiulis neslepia, kad išgirdęs apie tokį sąrašą pradėjo jo ieškoti – galbūt ten yra konkurentų, prieš kuriuos būtų galima panaudoti informaciją kilus įtarimams dėl neteisėto praturtėjimo.
„Buvau labai arti to sąrašo, bet ar žmogus, su kuriuo turėjau susitikti, tikrai būtų man jį padavęs – nesu tikras. Ar tai susiję su tuo, kad pas mane pasibeldė STT pareigūnai, nežinau, bet laikas labai jau sutapo. Knyga nesistengiu savęs pateisinti – žinau savo klaidas ir atsakomybę, už kurią dabar moku, tai tiesiog mano gyvenimo potėpiai. Tai nėra nuoseklus naratyvas, kuris, kaip romane, vestų nuo A iki Ž. Kalbant apie tą „šveicariškąjį“ sąrašą – viskas taip ir liko neaišku. Jei nieko nerado, tarnybos galėtų taip ir pasakyti. Esu prisiklausęs labai įvairių pavardžių“, – mintimis dalijosi E. Masiulis.
Vyras sako, kad patirtas nuopuolis suteikė laiko pažvelgti į savo prisiminimus, patirtį bei visą gyvenimą.
„Kalėjimas neišvengiamai duoda ir gerų dalykų – pradedi susidėlioti gyvenimo prioritetus. Pavyzdžiui, melas – kalėjime negali meluoti. Ten neįsivaizduojama, kaip galima nepadėti kitam žmogui, kai jam bloga. Neromantizuoju kalėjimo, bet jame atrandu savyje tas vertybes, kurias buvau pametęs“, – sakė E. Masiulis.
Dar iki teistumo, nors jau vyko ikiteisminis tyrimas, E. Masiulis bandė siekė Klaipėdos mero posto. Ar ketina grįžti į politiką?
„Į tai žiūriu labai savikritiškai. Praėjo daug metų, aš pats jau esu kitoks. Kita vertus, idėjų ir sumanymų turiu. Pirmiausia turiu atlikti bausmę. Dabar mano prioritetas yra šeima, vaikai ir artimiausia aplinka. O ką veiksiu Klaipėdoje – matysime“, – tvirto „taip“ arba „ne“ politikai netaria E. Masiulis.
Per visą įkalinimo laiką E. Masiulis teigė nesulaukęs nė vieno Liberalų sąjūdžio vadovo dėmesio.
PRaviraklaipeda
yra saldus politikos lūzerio melas, kurio pagalba jis turbūt bandys vėl sugrįžti prie lovio. O jeigu tai ne melas, tai dar blogiau – visi politikai nori gyventi gerovėje mūsų visų sąskaita!
Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad egzistuoja kažkokie sąrašai ir kad politikai knisasi vieni kitų triusikuose ir vieni kitus smaugi, VIETOJE TO, KAD DIRBTŲ ŠALIAI IR ŽMONĖMS.
IR KAM TOKS MERAS BESIKNISANTIS PO ŠIŪKŠLYNUS KLAIPĖDAI REIKALINGAS ????
E. Masiulis kaip politikas užaugo klaipėdiečių akyse. E. Masiulio nuopoliui pamatus padėjo liberalų vadovo Gentvilos vedama politika. Kalėjimas – amoralios politikos, kuri tapo Lietuvos gyvenimo kasdienybė, pasekmė.