Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-01 |
Lietuvoje vis dar pernelyg daug diskutuojama apie aukštųjų mokyklų tinklą, o pernelyg mažai – apie tai, kokios regioninės aukštojo mokslo politikos valstybė siekia. Esminis klausimas paprastas: ar stiprinsime savarankišką aukštąjį mokslą regionuose, ar ateityje juose daugiausia veiks didžiųjų miestų aukštųjų mokyklų padaliniai?
EBPO 2025 m. ataskaitoje Ensuring Quality Vocational and Higher Education in Lithuania atkreipiamas dėmesys į aukštojo mokslo koncentraciją Vilniuje ir Kaune. Kartu pabrėžiama kolegijų reikšmė užtikrinant studijų prieinamumą regionuose ir stiprinant vietos ekonomines ekosistemas. Tai leidžia regionines kolegijas vertinti kaip vieną svarbiausių subalansuotos regioninės plėtros atramų.
Tačiau pastarųjų metų pertvarka rodo kiek kitą kryptį. Per trejus metus kolegijų sektorius patyrė reikšmingų struktūrinių pokyčių: dalis kolegijų buvo prijungtos prie didžiųjų miestų institucijų, dalis sujungtos tarpusavyje, o kai kurios tapo universitetų padaliniais. Po šių pokyčių Lietuvoje liko 6 privačios kolegijos, 7 valstybinės kolegijos ir 2 akademijos, veikiančios kaip universitetų padaliniai.
Tačiau svarbu ne tik tai, kiek institucijų liko. Dar svarbiau, kokį poveikį ši pertvarka iš tikrųjų turėjo aukštojo mokslo sistemai ir regionams. Didžiausią naudą iš jos gavo universitetai ir Vilniuje bei Kaune veikiančios kolegijos, nes tinklo pertvarkos finansavimas buvo sutelktas būtent šiuose miestuose. Tuo metu regioninės kolegijos negavo lygiaverčių investicijų, kurios leistų stiprinti studijų kokybę, infrastruktūrą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir jų vaidmenį regionų raidoje.
Todėl, nors aukštasis mokslas regionuose išliko, lieka atviras esminis klausimas: ar kartu išliko ir regioninė aukštojo mokslo politika, ar tik aukštųjų mokyklų politika regione?
Šiuos du dalykus būtina aiškiai atskirti. Regioninė aukštojo mokslo politika reiškia valstybės atsakomybę už tai, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas skirtingose Lietuvos dalyse, prisidėtų prie regionų gyvybingumo, padėtų rengti vietos darbo rinkai reikalingus specialistus ir mažintų jaunų žmonių nutekėjimą į didmiesčius. Tuo tarpu aukštosios mokyklos politika regione yra konkrečios institucijos sprendimas turėti filialą, akademiją ar kitą padalinį ten, kur jai strategiškai naudinga.
Šis skirtumas nėra vien formalus. Savarankiška regioninė kolegija veikia kaip vietinis akademinis centras, tiesiogiai susijęs su regiono poreikiais ir partneriais. Tuo tarpu padalinys priklauso nuo centrinės institucijos prioritetų, todėl jo veiklos apimtis ir kryptis gali keistis drauge su jos strategija. Tai nereiškia, kad aukštųjų mokyklų padaliniai regionuose savaime yra blogas sprendimas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tvaresnis modelis regionui yra savarankiška kolegija, turinti aiškų vietinį įsipareigojimą ir institucinį stabilumą. Praktika rodo, kad regioninę kolegiją baigę studentai dažniau lieka dirbti ir kurti savo ateitį tame pačiame regione, negu didmiesčiuose studijavę jauni žmonės po studijų grįžta į savo kilmės regioną.
Padėtį dar labiau komplikuoja dabartinis aukštojo mokslo finansavimo modelis, kuris neskatina jaunimo studijuoti regioninėse kolegijose. Dėl to regionai praranda ne tik jaunus žmones, bet ir investicijas, kurios galėtų stiprinti vietos institucijas. Pasekmės akivaizdžios: didėja vidinė migracija, regionų darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, silpnėja vietos socialinis ir ekonominis atsparumas.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra tai, kiek kolegijų Lietuvai reikia. Kur kas svarbiau, ar valstybė nori turėti regioninę aukštojo mokslo politiką kaip integralią regionų plėtros ir inovacijų politikos dalį. Jei taip, tam būtini konkretūs sprendimai: tikslinis valstybės finansavimas regioninėms kolegijoms, daugiametės sutartys, siejančios finansavimą su regionų poreikiais, ir stipresnės kolegijų partnerystės su vietos darbdaviais.
Jei norime subalansuotos Lietuvos raidos, regionams turi būti užtikrintas ne tik formaliai išlaikytas aukštojo mokslo buvimas, bet ir savarankiškos, stiprios, vietos poreikius atliepiančios kolegijos.
Parašykite komentarą