Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-08 |
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kultūriniai ryšiai Vakarų Lietuvą sujungia ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio teatrais. Jau netrukus žiūrovų laukia išskirtinė programa, kurioje – įvairių teatrų gastrolės, nemarūs kūriniai ir žinomi atlikėjai.
Ateinančią savaitę, balandžio 15 dieną, Estijos nacionalinis „Vanemuine“ teatras Klaipėdoje pristatys baletą „Gruodžio lietus“, pasakojantį Frederiko Šopeno (Frédéric Chopin) ir rašytojos George Sand meilės istoriją, o balandžio 16 d. parodys Wolfgango Amadeaus Mozarto operą „Don Žuanas“.
Gegužės pabaigoje Klaipėdoje lankysis Kauno valstybinis muzikinis teatras, kuris atveš Michael Kunze ir Sylvester Levay miuziklą apie legendinį kompozitorių „Mozart!“ bei Franzo Leháro operetę „Linksmoji našlė“.
Tuo pat metu KVMT su šokio spektakliais lankysis Kaune bei rengsis birželio pabaigoje įvyksiančioms gastrolėms Gdanske.
„Mozartas“ – genijaus ir žmogaus drama
Ta proga muzikiniame teatre surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi Kauno muzikinio teatro režisierė Viktorija Streiča džiaugėsi galimybe sugrįžti į Klaipėdą, kuri jai yra ypatinga – būtent čia 2002 metais ji kaip atlikėja debiutavo spektaklyje Kurt Weill „Trijų grašių opera“. Pasak režisierės, į Klaipėdą atvežami jos režisuoti spektakliai yra labai skirtingi, tačiau juos jungia bendra tema – žmogaus laisvė.
„Man atrodo, kad visi mano spektakliai vienaip ar kitaip kalba apie žmogaus laisvę – tik skirtingomis formomis ir per skirtingas istorijas“, – teigė ji.
Miuziklas apie Mozartą atskleidžia ne tik genialaus kompozitoriaus kūrybą, bet ir jo asmenybę. Spektaklyje išskiriamos dvi pusės – Mozartas kaip žmogus ir Mozartas kaip genijus. Režisierė pabrėžia, kad genialumas šiame kūrinyje vaizduojamas kaip dovana, kuri ilgainiui tampa našta, o galiausiai – net pražūtinga jėga. „Mozartas man – tarsi langas, pro kurį sklinda dieviška šviesa. Tačiau pats žmogus gali būti labai žemiškas, prieštaringas, net maištingas“, – pasakojo V. Streiča. Spektaklyje svarbi ir tėvo bei sūnaus santykių linija, atskleidžianti mokytojo ir mokinio ryšį, kūrybos perdavimą bei neišvengiamus konfliktus.
Jis taip pat išskyrė miuziklo muzikinį stilių. „Svarbu žinoti, kad einant į šį miuziklą nereikia tikėtis vien Mozarto muzikos. Ji yra naudojama fragmentiškai, aranžuotėse, tačiau tai – šiuolaikinis, šiek tiek eklektiškas kūrinys, kuriame skamba ir roko akordai“, – kalbėjo režisierė.
„Linksmoji našlė“ – elegancija ir emocijos
Operetė „Linksmoji našlė“ – vienas mėgstamiausių režisierės V. Streiča kūrinių. Ji išsiskiria ne tik nuostabia Franzo Leharo muzika, bet ir netipine struktūra. Pasak režisierės, ši operetė turi daugiau romantikos ir emocinio gilumo nei įprasta šiam žanrui.
„Tai spektaklis, kuriame susipina žaismingumas, elegancija ir subtilus liūdesys. Tai labai paveiku. Operetė šiais laikais – labai sudėtingas žanras. Ją pastatyti įtaigiai nėra lengva, nes ji reikalauja ypatingo balanso tarp lengvumo, elegancijos ir teatrališkumo“, – sakė ji.
Kalbėdama apie operetėje kuriamą Hanos vaidmenį, solistė Gabrielė Kuzmickaitė pabrėžė jo paprastumą. „Mano Hana yra paprasta mergina, kuriai gyvenimas susiklostė taip, kad ji tapo turtinga. Tačiau turtas jos nepakeitė – ji išliko spontaniška, žaisminga ir nuoširdi“, – sakė solistė.
Danilo vaidmens solistas Andrius Apšega akcentavo, kad kiekvienas spektaklis yra unikalus.
„Kiekvieną kartą spektaklis būna vis kitoks – nuotaika, santykiai, buvimas scenoje nuolat kinta. Kiekvieną kartą atrandi kažką naujo. Nekinta tik viena – trečiame veiksme būna momentas, kai gerklėje įstringa gumulas, slapčia nurieda ašara. Tai labai jautri operetė“, – išdavė A. Apšega, nekantriai laukiantis galimybės pristatyti spektaklį Klaipėdoje.
Kaune šis spektaklis sulaukė didžiulio populiarumo, todėl dabar itin įdomu, kaip jį priims Klaipėdos publika.
O kol pajūrio publika mėgausis Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatymais, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklius įvertins kauniečiai.
„Mes džiaugiamės, kad galime Kauno publikai pristatyti du šokio spektaklius. Tai Edvardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas pagal Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Taip pat vešime kompozitoriaus Antano Jasenkos ir choreografo Gajaus Žmavco spektaklį „Legenda“ pasakojantį apie Herkų Mantą. Tikime, kad jie sulauks didelio susidomėjimo“ , – pasakojo Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė.
Be gastrolių Kaune birželio pabaigoje Klaipėdos muzikinis teatras vyks į Gdanską, į Baltijos operos teatro festivalį, kur bus pristatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“.
Atsakydami į klausimą, kodėl pasirinkti būtent šie spektakliai, kūrėjai pripažino, kad svarbūs ne tik meniniai, bet ir praktiniai aspektai – logistika, scenografijos galimybės, transportavimas.
Estijos nacionalinio teatro gastrolės Klaipėdoje
G. Giedraitytė pabrėžė, kad šios gastrolės – abipusio bendradarbiavimo rezultatas.
„Labai džiaugiamės, kad jau kitą savaitę, balandžio 15–16 dienomis, Klaipėdoje vyks „Vanemuine“ teatro gastrolės. Praėjusių metų gruodį mes patys turėjome galimybę pasirodyti šiame teatre Estijoje, kuris šiemet tapo nacionaliniu. Tai – labai reikšmingas įvykis visai Estijos kultūrai“ , – kalbėjo teatro vadovė.
Pasak dirigentės Adrijos Čepaitės, dviejų veiksmų opera „Don Žuanas“ atskleidžia visą kompozitoriaus muzikinį spektrą.
„Dažnai Mozartą siejame su lengva, žaisminga, skaidria muzika. Tačiau „Don Žuanas“ atskleidžia visą emocinę paletę – muzika gali būti pikta, kerštinga, teisianti, gailestinga, apgaulinga ir galiausiai tragiška. Šiame kūrinyje susijungia ir muzikinė, ir dramaturginė įtampa. Tai pilnas, išbaigtas Mozarto kaip kūrėjo portretas, – sakė A. Čepaitė.
Spektaklį režisavo vienas žymiausių Estijos režisierių Elmo Nüganen. Opera bus atliekama originalo – italų – kalba, tačiau žiūrovai galės sekti vertimą lietuvių ir anglų kalbomis.
Tuo metu balete „Gruodžio lietus“ skambės gyvai atliekama Fryderyko Chopino muzika.
„Fortepijonas čia tampa ne tik muzikos šaltiniu, bet ir spektaklio dalimi. Spektaklis labiau primena emocinę, vizualinę ir muzikinę interpretaciją – tarsi tai, ką matome klausydamiesi muzikos užsimerkę. Pasakojama meilės istorija, tačiau gana tragiška – spektaklis prasideda ir baigiasi mirties tema“, – kalbėjo choreografas Mantas Ūsas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą