Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-12 |
Trečiadienio pavakarę Lietuvos gyventojai galės stebėti dalinį Saulės užtemimą, kurio metu, pasak Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininko Vido Dobrovolsko, Mėnulis artimiausią Žemei žvaigždę bus uždengęs 85 procentais.
„Lietuvoje būnant mes galėsime pamatyti dalinį Saulės užtemimą. Jis bus pavakaryje, Saulė bus besileidžianti, taigi viso užtemimo iki pabaigos nepavyks pamatyti, nes Saulė nusileis. (…) Pilnas užtemimas, kalbant apie žemyninę Europą, bus matomas tik Ispanijoje, (…) tai yra kai Mėnulis jau bus pilnai uždengęs Saulę ir bus galima pamatyti Saulės vainiką“, – BNS šią savaitę sakė mokslininkas.
Anot V. Dobrovolsko, pilni Saulės užtemimai kartojasi kas dvejus metus, tad tai yra įprastas reiškinys. Tiesa, šis užtemimas ypatingas tuo, jog bus pirmasis per daugiau nei 27 metus, kurį galėsime stebėti iš žemyninės Europos.
„Paskutinis pilnas užtemimas, kuris buvo matomas Europoje, tai buvo 1999 metų vasarą. Kitas jo išskirtinumas bus tai, kad šįkart gamta pasiūlė du tokius ypatingus reiškinius vienu metu, nes tą pačią naktį, iškart užtemimui pasibaigus, bus matomas Perseidų meteorų srauto aktyvumo pikas. Jeigu tik bus giedra, tai naktį bus galima pamatyti ir daug daugiau krintančių žvaigždžių nei įprastai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai turėtų būti bent viena–dvi krintančios žvaigždės per minutę“, – kalbėjo jis.
V. Dobrovolskas pabrėžė, kad Lietuvoje stebint užtemimą, Saulė bus labai žemai, tad norint šį reiškinį pamatyti, reikėtų pasirinkti kuo aukštesnę vietą, kad vakarų horizontas būtų kuo skaidresnis.
„Tai yra, kad neužstotų nei kalvos, nei medžiai, nei pastatai. Kalbant apie Lietuvą, čia turbūt dėkingiausia stebėjimo vieta būtų pajūris, nes, žinoma, tada horizontas yra visiškai lygus. Bet vėlgi, tada reikėtų tikėtis, kad nebus jokių debesų horizonte. Stebėjimui reikia pasirinkti kuo aukštesnę vietą“, – nurodė mokslininkas.
„Kalbant apie dalinio užtemimo stebėjimą, labai norėčiau pabrėžti, kad reikia imtis ypatingų apsaugos priemonių. Saulė yra labai ryški ir jeigu yra užtemdyta net 80–90 proc., šviesos intensyvumas ir ryškumas yra labai didelis ir gali pažeisti regėjimą“, – pabrėžė V. Dobrovolskas.
Mokslininkas akcentavo, jog užtemimo stebėjimui nepakanka akinių nuo Saulės, reikėtų susirasti specialius Saulės stebėjimo akinius, kuriuos galima įsigyti astronomijos reikmenų parduotuvėse.
Be kita ko, mokslininkas teigė, jog jei daromos užtemimo nuotraukos, Saulė neturėtų pažeisti telefono jutiklio, tačiau jeigu jis bus paliktas ir nutaikytas į Saulę ilgą laiką, tai pažeis įrenginį.
„Fotografavimui, ypač dalinio užtemimo, galima panaudoti jau tokias galbūt ir mėgėjiškas priemones. Tai arba uždūmintą stiklą, (…) senas fotojuosteles, kurios nebenaudojamos“, – kalbėjo jis.
„Noriu pabrėžti, kad tai tinka tik fotografiniam taikymui. Tai yra, kai mes nežiūrime tiesiogiai į Saulę, bet fotografuojame“, – pabrėžė V. Dobrovolskas.
Mokslininkas teigė, kad Lietuvoje panašių astronominių reiškinių laukti ilgai nereikės – lygiai po metų, 2027-ųjų rugpjūtį, galima bus stebėti dar vieną dalinį užtemimą.
„Bet vėlgi, kas norės pamatyti pilno užtemimo fazes, teks pakeliauti, nes jis bus taip pat matomas Ispanijoje, bet pati ta užtemimo juosta pasislinkusi labiau į pietus“, – nurodė jis.
Anot V. Dobrovolsko, šių metų rugpjūčio 28 dienos paryčiais bus galima pamatyti ir dalinį Mėnulio užtemimą, tačiau jis bus matomas sudėtingai, nes Žemės palydovas bus besileidžiantis link horizonto.
Kopijuoti ir platinti BNS turinį bei raštiško BNS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą