Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-28 |
Dalis klaipėdiečių siekia, kad ant šiaurinio molo Melnragėje būtų atkurtas iki Antrojo pasaulinio karo stovėjęs Baltasis švyturys. Prieš metus šiai idėjai jau buvo pritarusi Klaipėdos savivaldybės Jūrinių reikalų darbo grupė, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.
Nors buvo žadėta, jog trečiadienį savivaldybėje vyks diskusija, skirta Baltojo švyturio atkūrimo klausimams aptarti, paaiškėjo, kad minėta diskusija perkeliama į rugsėjo mėnesį.
Tuo metu keletas žinomų klaipėdiečių, kultūros ir meno sričių atstovų pasirašė po šalies prezidentui, Vyriausybei, Seimo Kultūros komitetui, Susisiekimo ir kultūros ministerijoms, Valstybinei kultūros paveldo komisijai bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai skirtu kreipimusi „Dėl Baltojo švyturio atkūrimo Klaipėdos uosto šiauriniame mole“.
Minėtą kreipimąsi pasirašė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, istorikė Silva Pocytė, skulptorius Arūnas Sakalauskas, aktorės Virginija Kochanskytė ir Regina Šaltenytė, fotomenininkas Bronius Vytas Karaciejus, kultūrininkas Sigitas Benediktas Jurčys ir dar keletas klaipėdiečių. Iniciatyvinės grupės atstatyti Baltąjį švyturį vardu pasirašė VšĮ „Šviesos ministerija“ direktorius Tomas Jačionis.
Primintina, jog Baltojo švyturio atstatymas yra numatytas ir Klaipėdos miesto turizmo plėtros 2025–2030 m. strategijos veiksmų plane.
Vietą, kurioje stovėjo Baltasis švyturys, 2023 metų pradžioje aptiko žurnalistas, aktyvus visuomenininkas Denisas Nikitenka. 2024 m. Kultūros paveldo departamentas Baltojo švyturio vietą su išlikusiomis molo konstrukcijomis pripažino kultūrine vertybe. Nuo tada radosi iniciatyva atkurti Baltąjį švyturį.
ATNAUJINTA
Kreipimasis „Dėl Baltojo švyturio atkūrimo Klaipėdos uosto šiauriniame mole“
Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, jūrinės bendruomenės atstovai ir visi Klaipėdos jūrinės istorijos išsaugojimui neabejingi asmenys, kreipiamės ragindami priimti reikiamus rašytinius sprendimus, užtikrinsiančius istorinio Baltojo švyturio atkūrimą Klaipėdos uosto šiauriniame mole.
Baltasis švyturys yra reikšmingas Klaipėdos uosto istorijos, miesto jūrinės tapatybės ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ženklas. Jo atkūrimas sugrąžintų miestui išskirtinį istorinį akcentą, sustiprintų klaipėdiečių ir miesto svečių ryšį su jūra bei uostu, prisidėtų prie jūrinės kultūros pažinimo, jos puoselėjimo ir perdavimo ateities kartoms.
1884 m. gruodžio 16 d. šiauriniame mole įžiebtas Baltasis švyturys daugiau kaip šešis dešimtmečius žymėjo Klaipėdos uosto vartus. Jis saugiai vedė laivus į uostą ir ilgainiui tapo vienu ryškiausių Klaipėdos, kaip jūrinės valstybės, simboliu. Per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintas švyturys buvo ne tik navigacinis ir inžinerinis statinys, bet ir miestiečių pasididžiavimo objektas bei neatsiejama Klaipėdos panoramos dalis.
Pažymėtina, kad yra surastas 1926 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštas Nr. 3290, liudijantis, kada nepriklausoma tarpukario Lietuva valstybiškai rūpinosi strateginio Klaipėdos uosto molų apšvietimu, užsakydama įmonės „Julius Pintsch AG“ dujinį švyturio žibintą. (Šio rašto kopija pridedama).
Lietuva yra jūrinė valstybė, todėl jos reprezentacinį veidą formuoja ne tik sausumos transporto infrastruktūra ir išpuoselėti oro uostai. Jūros keliais atvykstančius Lietuvos svečius pirmiausia pasitinka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartai ir juos formuojantys molai. Tai ne vien funkciniai hidrotechniniai statiniai, bet ir reikšminga Lietuvos jūrinio kultūrinio kraštovaizdžio dalis, atspindinti valstybės požiūrį į savo jūrinę istoriją, kultūrą ir inžinerinį paveldą.
Nors 2020-2024 m. atlikta Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcija pagerino jų techninę būklę ir prieinamumą visuomenei, uosto vartų erdvėje vis dar trūksta aiškiai atpažįstamo istorinio ir architektūrinio akcento, kuris reprezentuotų Lietuvos jūrinę tapatybę bei uosto raidos tęstinumą. Priešingai, uosto vartuose sustojęs laikas ir išlikusios sovietmečio masyvios betono konstrukcijos iki šiol primena buvusios santvarkos kontūrus. Jų likimą laike pateikiame pridedamose fotografijose.
Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą kaip regioninio reikšmingumo istorinis ir retas inžinerinis kompleksas, tačiau jo kultūrinė, pažintinė ir reprezentacinė vertė vietoje iki šiol nėra deramai atskleista. Išlikę masyvūs vėlesnių laikotarpių betoniniai konstrukciniai elementai vizualiai dominuoja, užgožia autentiškus istorinio molo fragmentus ir neleidžia aiškiai suvokti šios vietos akcentų ir prasmingos Lietuvai reikšmės.
Uosto vartai yra vienas pirmųjų Lietuvos vaizdų, kurį pamato jūra atvykstantys keliautojai, ir paskutinis vaizdinys, atsisveikinant su jūrine valstybe. Todėl šios erdvės estetinė, kultūrinė ir simbolinė kokybė tiesiogiai prisideda prie Lietuvos, kaip brandžios, modernios ir savo jūrinį paveldą gerbiančios valstybės, įvaizdžio. Dabartinė Baltojo švyturio vietos būklė kuria akivaizdų kontrastą tarp modernaus uosto infrastruktūros ir silpnai įprasminto jūrinio paveldo.
Baltojo švyturio architektūrinio silueto atkūrimas, įrengiant istoriškai tikslią nenavigacinę rekonstrukcinę šviesos instaliaciją, padėtų sugrąžinti Klaipėdos uosto vartams jų istorinį atpažįstamumą. Toks sprendimas įprasmintų išlikusį inžinerinį paveldą, sustiprintų Lietuvos jūrinės valstybės tapatybę ir sukurtų išskirtinį kultūrinį ženklą, matomą tiek miesto gyventojams, tiek jūros keliais atvykstantiems Lietuvos svečiams. Baltojo švyturio vieta yra techniškai apsaugota ir įrašyta Nekilnojamų kultūros vertybių registrą unikalaus objekto kodu Nr. 48289. Paveldo objekto įregistravimas registre sudaro reikiamas galimybes atverti jį visuomenei ar įveiklinti.
2021 metais prasidėjusi Lietuviška švyturiada leido suprasti prarastų jūrinių inžinerinio paveldo objektų svarbą ir imtis priemonių teisiškai apsaugoti išlikusius objektus nuo praradimo. Šiais metais kultūros paveldo objektu įregistruotas pagrindinis veikiančio Klaipėdos jūrų uosto švyturys atskleidžia, kad iš esmės gręžiamės į jūrinės valstybės tapatybės suvokimą. Susiklosčius esamai geopolitinei situacijai, gerokai esmingiau suprantame jūrinės valstybės krantų ir švyturių svarbą ateities kartoms.
Šiaurinio molo prieigos jau yra tapusios viena labiausiai miestiečių ir krašto svečių lankomų Klaipėdos pajūrio vietų. Baltojo švyturio reikšmė Klaipėdai ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžiui iki šiol yra neišnaudota. Rekonstruotas pietinis molas ir 2024 m. įrengtos papildomos apžvalgos vietos patvirtino, kad saugiai lankymui pritaikyta uosto vartų infrastruktūra kuria didelę pridėtinę vertę visuomenei ir stiprina miesto ryšį su uostu ir jūra.
Šiandien atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį – sugrąžinti Baltąjį švyturį į istorinę Klaipėdos uosto panoramą ir prikelti šį jūrinio inžinerinio paveldo objektą naujam gyvenimui.
Baltasis švyturys neturėtų atlikti navigacinės funkcijos – jis galėtų tapti istoriniu, kultūriniu, edukaciniu ir reprezentaciniu objektu, kurio techniniai bei apšvietimo sprendiniai būtų visiškai suderinti su laivybos saugumo ir uosto veiklos reikalavimais. Jis galėtų būti pritaikytas visuomenės lankymui, jūrinės istorijos pristatymui, edukacijai, miesto ir jūrinės valstybės reprezentacijai.
Autentiškos išvaizdos ir gabaritų Baltojo švyturio bokšto konstrukcija su Fresnelio lęšių šviesos spinduliu galėtų būti įrengta taip, kad prireikus ją būtų galima saugiai išmontuoti ir perkelti, nepažeidžiant molo bei išlikusių istorinių švyturio liekanų.
Baltasis švyturys neabejotinai sustiprintų šiaurinio molo patrauklumą, taptų nauju turizmo traukos centru ir išskirtiniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų ženklu, pasitinakančiu užsienio svečius ir reprezentuojančiu mūsų jūrinę valstybę. Tai būtų ne istorinio objekto imitacija, o naujas, aiškiai datuotas objektas, kurio išorinė forma tiksliai rekonstruota pagal išlikusius istorinius šaltinius.
Baltojo švyturio atkūrimo klausimas jau svarstytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių reikalų darbo grupėje, kur yra pasisakyta už marinistinio paveldo objekto atkūrimą jo istorinėje vietoje. Šios iniciatyvos įgyvendinimui yra prašoma priimti juridinę reikšmę turinčius sprendimus, per nustatytą laiką įpareigojančius parengti visus reikiamus dokumentus, preliminarias technines sąlygas ir teisės aktus, reikalingus Baltajam švyturiui atkurti.
Turėdami palyginti trumpą Baltijos jūros pakrantę ir nedaug išlikusių jūrinio inžinerinio paveldo objektų, privalome saugoti jų vertingąsias savybes ir istorinį vientisumą, o esant pakankamam istoriniam bei techniniam pagrindui – juos atkurti ir prasmingai įveiklinti.
Kultūra yra svarbi nacionalinio saugumo dalis, nes savo istoriją, teritoriją ir tapatybę suvokianti visuomenė yra atsparesnė dezinformacijai, propagandai ir priešiškai įtakai. Todėl Baltojo švyturio atkūrimas gali būti vertinimas ir kaip minkštojo saugumo priemonė, stiprinanti visuomenės vienybę, demokratines vertybes, laisvės suokimą ir valstybės atsparumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad istorinių brėžinių paieška, Baltojo švyturio bokšto projektavimas, gamyba ir montavimas būtų finansuojami visuomenės, iniciatyvą palaikančių įmonių ir įstaigų bei kitų rėmėjų lėšomis. Todėl prašome:
Lietuvos Respublikos Prezidentą palaikyti Baltojo švyturio atkūrimo iniciatyvą ir, įvertinus galimybes, paskatinti tarpinstitucinį dialogą dėl jos įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybę pavesti atsakingoms institucijoms įvertinti projekto įgyvendinimo galimybes ir paskirti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją arba kitą kompetentingą įstaigą šios iniciatyvos įgyvendinimą koordinuojančia institucija.
Įstaigas pagal sąrašą raštu pritarti Baltojo švyturio atkūrimo iniciatyvai ir pagal kompetenciją sudaryti sąlygas jai įgyvendinti.
Kompetentingas įstaigas sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, į kurią būtų įtraukti Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos transporto saugos administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, jūrinio paveldo tyrėjų ir iniciatyvinės grupės atstovai, teikiantys siūlymus ir sprendinius švyturio atkūrimui.
Kompetentingas įstaigas pavesti atlikti preliminarų techninį, navigacinio saugumo ir teisinį Baltojo švyturio rekonstrukcinės kopijos įrengimo galimybių vertinimą bei nustatyti pagrindines jos projektavimo ir montavimo Šiauriniame mole sąlygas.
Įstaigas pagal sąrašą informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus, numatomus tolimesnius veiksmus ir jų įgyvendinimo terminus.
Prašome šį kreipimąsi laikyti oficialiu visuomenės prašymu pradėti konkrečius Baltojo švyturio atkūrimo darbus ir pateikti atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka. Esant poreikiui, šis raštas ir prie jo pridėti parašai bus teikiami kartu su kreipimusi į Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio trečioje dalyje piliečiams laiduojamą peticijos teisę.
Kviečiame visas institucijas savo dalykiniu indėliu prisidėti prie Baltojo švyturio – Lietuvos jūrinės valstybės simbolio – atkūrimo Klaipėdos uosto Šiauriniame mole.
Iniciatyvinės grupės vardu – VšĮ „Šviesos ministerija“ direktorius Tomas Jačionis
INFORMACIJA
Baltasis švyturys stovėjo Šiaurinio molo gale. Atidarytas 1884 m. gruodžio 16 d. Įrengtas ant paaukštinto molo galo, bokšto aukštis siekė 8,5 m, tamsiuoju paros metu švyturyje degė raudona šviesa, kurią skleidė 500 HK galingumo elektros žiburys. Baltuoju švyturys pavadintas dėl to, kad mūras buvo tinkuotas ir nudažytas baltai. Laikytas Klaipėdos simboliu, prie jo žmonės mėgo fotografuotis.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. sausį ir Baltąjį, ir Pietinio molo švyturį traukdamiesi susprogdino vokiečiai. Sovietiniais laikais švyturio nuspręsta neatstatyti, jo vietoje pastatyta geležinė konstrukcija.
Baltasis švyturys buvo pavaizduotas 1922 m., prieš Lietuvai prisijungiant Klaipėdos kraštą, išleistame vietinių pinigų banknote, vaizduotas prieškariniuose nepriklausomos Lietuvos pašto ženkluose, senesniuose atvirukuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis švyturys buvo pavaizduotas 200 litų banknoto, išleisto 1997 m., reverse.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
kada tik pamatau užrašą ” žinomi žmonės ” , mano nepasitikėjimas atgyja 🙂 Jau buvo vieni, kurie Atgimimo aikštės darbus užvilkino. O kokio aktyvumo p. Olga , tai už Neniškio komitetą ” pasirašė ” , dabar vėl pasirašo ir vėl ir vėl ? Kas prašo tam ir pasirašo ? Ar teisingai suprantu ?
Kieno pinigais? Uosto?
Tik ne iš mūsų mokėtinų pinigų,tie kurie siūlo gali statyti iš savo pinigų, į sveikatą
eks vienuolio jurčio profesija dabar jau kultūrininkas? ar tiktai chaltūrininkas? paviršiuje; kas įtakingesnis šiame reikale, kieno akcijos vertingesnės, to ir bus viršus. Ar taip, žaliene ir co.?