Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-05 |
Šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius premjero komentarams apie planuojamą trijų šalies ligoninių pertvarą, jų veiklą pritaikant galimoms ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ir karo veiksmus, ne vienas klaipėdietis liko nemaloniai nustebęs, tarp tokių ligoninių neaptikęs didžiausios Vakarų Lietuvos gydymo įstaigos.
„Kauno klinikos, Santaros klinikos, Respublikinė universitetinė Vilniaus ligoninė netrukus pradės inicijuoti savo projektus, kurie susiję su mūsų gynyba“, – ketvirtadienį BNS sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Jo teigimu, minėtų ligoninių pertvarką, jose įrengiant požemines operacines, žadama finansuoti iš Gynybos fondo. Tam, pasak premjero, gali reikėti apie 300 mln. eurų.
„Aš nesuprantu, kaip galima dėlioti štai tokias strategijas, neįtraukiant Klaipėdos. Kaliningradas pašonėje, rusakalbių turime visą armiją, ir turim štai tokią situaciją. Esu eilinį kartą šokiruotas, kaip yra pasiduodama Kauno ir Vilniaus įtakoms – ir pikta, ir liūdna, tiesiog protas neišneša“, – nevyniodamas žodžių į vatą „Atvirai Klaipėdai“ sakė Seimo narys klaipėdietis Audrius Petrošius.
Jis stebėjosi, kaip galima į šį projektą neįtraukti Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), kuri kartu su Santaros ir Kauno klinikomis yra tarp trijų didžiausių šalies gydymo įstaigų.
„O gal čia ir vėl stebime įtakingų dėdžių ir tetų iš Kauno bei Vilniaus žaidimus bet kokia kaina susižerti visas finansines galimybes, paliekant visą likusią Lietuvą paraštėse?“ – retoriškai klausė jis.
Tuo metu KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis sako teigiamai vertinantis valstybės iniciatyvą stiprinti gydymo įstaigų atsparumą ir kurti infrastruktūrą, kuri leistų užtikrinti gyvybiškai svarbių sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą ekstremaliųjų situacijų ar karinės grėsmės atveju.
„Tačiau esame įsitikinę, kad planuojant tokio pobūdžio strateginę infrastruktūrą svarbu vertinti visos Lietuvos, o ne tik atskirų jos regionų poreikius. Klaipėdos universiteto ligoninė yra didžiausia daugiaprofilė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, o šis regionas dėl savo geografinės ir strateginės padėties turi ypatingą reikšmę valstybei. Todėl Vakarų Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos atsparumas ir galimybė užtikrinti nepertraukiamą specializuotą medicinos pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu, mūsų vertinimu, turi būti nacionalinio planavimo dalis“, – portalui atsiųstame komentare teigė jis.
Kartu ligoninės vadovas priminė, jog KUL pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir strateginės infrastruktūros klausimus yra ne kartą išsakiusi Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms.
Pasak A. Šimaičio, ligoninė šia kryptimi dirba jau ne vienerius metus ir yra atlikusi konkrečius parengiamuosius darbus.
„KUL ilgalaikiame dešimties metų plėtros plane yra integruota ligoninės infrastruktūros vystymo, atsižvelgiant į gynybos ir ekstremaliųjų situacijų poreikius, koncepcija. Šie klausimai ne kartą buvo pristatyti ir aptarti su Sveikatos apsaugos ministerija, jai teikti konkretūs KUL projektiniai pasiūlymai bei preliminarūs investicijų skaičiavimai. Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms principai vertinami ir šiuo metu planuojant KUL infrastruktūros plėtrą, įskaitant naujo Skubiosios pagalbos ir operacinių bloko statybos projektą“, – rašoma komentare.
Atsakydamas į portalo klausimą, ar KUL negalėtų savarankiškai imtis iniciatyvos įrengti požemines operacines, A. Šimaitis teigė, jog tokiai infrastruktūrai yra keliamai specifiniai konstrukciniai, inžineriniai, saugos, autonominio energijos tiekimo ir kiti reikalavimai.
„Taip pat svarbu atskirti gydymo įstaigos einamosios finansinės veiklos klausimus nuo valstybės strateginio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Tai yra skirtingo lygmens klausimai. Strateginės medicinos infrastruktūros plėtra yra ilgalaikis nacionalinio saugumo, civilinės saugos ir visos sveikatos sistemos atsparumo klausimas, todėl sprendimai dėl jos turėtų būti grindžiami valstybės ir regionų saugumo bei medicinos pagalbos poreikiais. Tokio masto infrastruktūros projektai nėra vienos gydymo įstaigos savarankiškai sprendžiamas klausimas. Jiems būtinas nacionalinio lygmens planavimas, finansavimas ir skirtingų institucijų bendradarbiavimas. KUL savo iniciatyvą jau yra parodžiusi – parengė ir pristatė plėtros planus, projektinius pasiūlymus bei poreikius – ir yra pasirengusi kartu su Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija bei kitomis atsakingomis institucijomis toliau ieškoti tinkamiausių sprendimų Vakarų Lietuvai“, – rašoma portalui atsiųstame komentare.
Pasak A. Šimaičio, stiprinant Lietuvos gydymo įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, atsparumas negali būti koncentruojamas tik Vilniuje ir Kaune.
„Vakarų Lietuva ir KUL turi būti visavertė šios diskusijos dalis“, – įsitikinęs KUL generalinis direktorius.
Atnaujinta
Klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas savo socialinio tinklo paskyroje rašo, jog dėl situacijos KUL šeštadienį sureagavo premjeras M. Sinkevičius ir pateikia jo gautą atsakymą.
„Šią savaitę paskelbus apie strateginių atraminių ligoninių vystymą Vilniuje ir Kaune, sulaukiu klausimų dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės. Todėl paaiškinsiu, kaip šiame pasirengime įtraukiama Klaipėda ir kitos Vakarų Lietuvos gydymo įstaigos.
Klaipėdos universiteto ligoninei ir kitoms Vakarų Lietuvos gydymo įstaigoms ekstremaliosios situacijos atveju numatytas svarbus vaidmuo. Plungės, Kretingos ir Mažeikių ligoninės yra strategiškai svarbių ligoninių sąraše ir gaus valstybės gynybos fondo resursų esamai infrastruktūrai pritaikyti.
Klaipėdos universiteto ligoninei kitame finansavimo laikotarpyje numatytas 55 mln. eurų finansavimas dvigubos paskirties infrastruktūros vystymui. Šiuo metu ligoninė rengiasi naujo priėmimo skyriaus statyboms, o šio pastato projektą buvo spėta peržiūrėti ir modifikuoti, pritaikant jį ekstremaliosioms situacijoms. Šioms statyboms skirta 16 mln. eurų. Dar tiek pat reikės ligoninės įrangai.
Apmaudu, kad anksčiau priimant sprendimus dėl gydymo įstaigų infrastruktūros fortifikaciniai ir dvigubos paskirties sprendimai nebuvo numatyti: suplanuotos 5 infekcinės ligoninės (visos stiklinės), 7 skubios pagalbos priėmimo skyriai ir 0 fortifikacijos.
Klaipėdos universiteto ligoninė turi Vyriausybės paramą, nepaisant valdymo iššūkių ir finansinių sunkumų, kuriuos patiria įstaiga.
Kitos įstaigos, tokios kaip Šiaulių ir Panevėžio respublikinės ligoninės, yra numatytos pritaikyti sąjungininkų poreikiams kaip priimančiosios šalies įsipareigojimo dalis, siekiant atitikti minimalius operacinius reikalavimus.
Vyriausybė visais Lietuvos regionais rūpinasi tolygiai, atsakingai ir pagal sisteminius pasirengimo grėsmėms poreikius regionuose.
Sveikatos sistemai numatyta skirti daugiau kaip 300 mln. eurų strateginių atraminių ligoninių fortifikacijai ir esminiam pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms.“
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
čia pasimato kokie nevyke Klaipėdos seimo nariai , kuriems manau Klaipėda iki vienos vietos
Labai prašau: nejuokinkit. Prinena tarybinių funkcionierių kalbas, apie tai, kad „viskas gerai”, kad „kylame”, kai iš tikrųjų , nebetoli dugnas. Nebėra tp Kul’o, kuris buvo anksčiau. Politika tokia…Toliau sėkmingai vykdomas konservatorių pradėtas „populiacijos mažinimas”. Apie tai, ir Dulkys buvo užsiminęs.
Praktiškai, nusikalstama veukla, kuri, kada nors, bus tinkamai įvertinta.
bus įvertinta? Kažką nutylite, kalbėkit aiškiai ir suprantamai, tokie grasinimai visada turi potekstę. Ko laukiate ir tikitės rašinėdamas tokius grasinimus
kaip sako Klaipedos taxistai ir ne tik taxistai, nera Kaipedoje tolkios ligonines KUL … Kazkada buvo, kazkada buvo ir AtA jurininku lig….. Dabar yra kombinatas ir viesai nerasysiu, koks … na, ivairiu ambulatoriniu konsultaciju ir tyrimu atlikimo kombinatas su keliais dienos stacionarais…. ))) Ir cia medikai ne prie ko. Jie tik ikaitai … Visi , kas zino, tie supranta, kas susidure ir patyre, – tas aplenks.
O ka administracijos shulai ir seimo kedes trynejas kalba, tai ….pro viena ausi iejo, pro kita isejo ….
Labai jau keisti KUL vertinimai…Bet ligoninė pamažu keičiasi, nors Kaunas ir Vilnius nenori, kad vakarų regionas turėtų savo aukšto lygio medicinos įstaigč, bet visko neapžioja ir kenčia žmonės.
Klaipėdos universitetinė lavoninė , toks jos tikras pavadinimas .