Bendradarbiaudami su Valstybinių miškų urėdija (VMU) daugiau nei 200 SBA grupės darbuotojų šeštadienį Norkaičių girininkijoje, Klaipėdos rajone, 3,4 hektaruose ploto pasodino per 13 000 medelių – pušų bei eglių.

„Miškasodžiai – vienas iš svarbiausių miško ciklo etapų, kurio kertine dalimi yra ir žmonės. Jau dešimtmečius skaičiuojanti tradicija suteikia galimybių ir progų organizacijoms, įmonėms, gyventojams su šeimomis išeiti į mišką bei prisidėti prie miško atkūrimo ir naujų plotų įveisimo. Vertiname verslo bendruomenių iniciatyvas prisijungti prie miškininkų ir džiaugiamės galėdami supažindinti miškasodžio dalyvius su tvariais miškų priežiūros sprendimais“, – pranešime cituojamas VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Jau trečius metus iš eilės, tęsdami SBA grupės Savanorystės bangą, organizuojame miškasodžius drauge su VMU. Didžiuojamės per trejus metus pasodinę jau daugiau nei 65 000 medelių ir tuo pat metu suteikdami galimybę darbuotojams, savanoriams padaryti savo kraštą žalesnį. Svarbiausia, kad mūsų iniciatyva nelieka tik grupės ribose – tikime, kad tokia akcija įkvepia ir motyvuoja kitus verslus, atsakingas organizacijas, šeimas ir pavienius gyventojus susitelkti ir vieną dieną metuose skirti geriems darbams – aplinkai, žmonėms ar gyvūnams“, – teigia SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Pasak Mariaus Gruzdo, VMU Dubravos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko, per trejus metus vienas savanorio pasodintas medelis gali ūgtelėti ir metrą.

„Medžių augimo greitis, žinoma, priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus SBA savanoriai didžiąja dalimi sodino pušeles, kurios tuo metu siekė vos 15 centimetrų. Šiandien jos jau gerokai ūgtelėjusios, kai kurios siekia ir 70 cm. Tuo tarpu beržai per dvejus metus paauga iki metro, ąžuolai, tiesa, auga kiek lėčiau – per metus 30 centimetrų”, – sako M. Gruzdas.

Pasak miškininko, po medžių pasodinimo, trejus metus jie intensyviai prižiūrimi: šalinami medelį galintys stelbti krūmai, žolė. Sodinukais tenka rūpintis ir kiekvieną rudenį, kol jie pasiekia 1,5 metrų aukštį. Jų viršūnės apsaugomos repelentais arba net avių vilna tam, kad elniniai žvėrys žiemą nepuotautų gardžiais jaunais ūgliais. Paaugę medeliai reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros – kas trejus metus arba net rečiau.