Priekaištai dėl galimai skleidžiamos smarvės į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą ir jo sąvartyną skrieja nepagrįstai. Taip tvirtino bendrovės atstovai, žurnalistams trečiadienį vardiję, kiek per metus padaryta, jog kvapai sąvartyne būtų neutralizuoti.

Labiausiai smirdanti vieta yra rūšiavimo gamyklos priėmimo sektorius. Virginijos Spurytės nuotr.

Nuo smarvės kenčiantys pietinės miesto dalies gyventojai pirštu baksnoja ir į Dumpiuose esantį sąvartyną, kurį prižiūri Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Tačiau jo atstovai ginasi visų metamų kaltinimų.

Anot KRATC Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko Viačeslavo Kinderio, sąvartyno teritorijoje galima įtarti kelis kvapų šaltinius. Tai – mechaninio apdorojimo įrenginiai, paprastai vadinami rūšiavimo gamykla, išrūšiuotų atliekų sandėliavimo aikštelė šalia gamyklos, dabar naudojama sąvartyno sekcija, anksčiau sąvartyne palaidotos atliekos.

„Atliekų be kvapo nebūna. Tačiau pas mus jis yra valdomas ir utilizuojamas“, – tvirtino V. Kinderis.

Tyrimais nustatyta, jog sąvartyno teritorijoje didžiausia kvapų tarša yra iš sandėliavimo aikštelės. Joje sandėliuojamos gamykloje išrūšiuotos atliekos, kurios išvežamos į atliekų deginimo jėgainę.

KRATC atstovų teigimu, išmatuota, jog didžiausia tarša sąvartyno teritorijoje yra iki 90 kvapo vienetų, o greta esančioje „Branda LT“ įmonėje – apie 900 kvapo vienetų. Leistina norma yra 8 kvapo vienetai. Todėl net sąvartyno teritorijoje esą smardina ne jis pats, o kaimynai.

V. Kinderio teigimu, dabar naudojama sąvartyno sekcija ir anksčiau jame palaidotos atliekos kvapų neskleidžia, to neįrodė jokie tyrimai.

Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas patvirtino, o ir buvo galima užuosti, jog nemalonūs kvapai sklinda iš atliekų rūšiavimo gamyklos.

„Taip, intensyviausias kvapas yra iš priėmimo sektoriaus. Čia per dieną atvažiuoja 40 mašinų, kurios atveža įvairias atliekas. Faktas, kad jos turi kvapą, juk tos atliekos konteineriuose būna ir savaitę ar dvi, o tik tada atvežamos pas mus“, – aiškino V. Kinderis.

Jo žodžiais, per metus buvo investuota net į kelias kvapų mažinimo priemones, todėl esą kvapai už sąvartyno teritorijos nesklinda.

Biologiškai skaidžių atliekų skleidžiamą kvapą stengiamasi pašalinti probiotikais, ozonatoriumi, „AirBorn” technologija – vandens dulksna su neutralizuojančiais preparatais.

Artimiausiu metu ketinama įdiegti dar porą kvapų mažinimo priemonių: atliekų rūšiavimą su plovimo technologija, gerinti biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą.

KRATC laukia, kol sąvartyne ir šiemet apsilankys valstybės institucijų specialistai, kurie matuos kvapus ir galės įvertinti, ar įdiegtos priemonės davė akivaizdžios naudos.

Rugsėjo duomenimis, į Dumpių sąvartyną kasdien (darbo dienomis) buvo atvežama apie 300 tonų komunalinių ir 200 tonų pramoninių atliekų.

Visos komunalinės ir dalis pramoninių atliekų yra išrūšiuojamos ir didžioji jų dalis išvežama į atliekų deginimo jėgainę.

Pramoninės atliekos, kurių negalima deginti, yra laidojamos sąvartyne, tačiau KRATC siekia, kad to daryti nebereikėtų. „Mūsų tikslas yra nulis tonų, palaidotų sąvartyne“, – teigė V. Kinderis.

Valstybė yra įvedusi atliekų šalinimo mokestį ir už kiekvieną palaidotą toną reikia mokėti po 5 eurus, o kitais metais tas mokestis pakils iki 27 eurų. Todėl KRATC jau baigia įrengti specialią aikštelę, kurioje stambiagabarites atliekas būtų galima paruošti deginimui ir jų nebereikėtų laidoti sąvartyne. Tačiau esą jau pusantrų metų tokiai atliekų tvarkymo veiklai leidimo neduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

„Paradoksas, ta pati agentūra neseniai man skyrė 300 eurų baudą už tai, kad mūsų sąvartyne laidojamų atliekų kiekis viršija normą, tačiau pati neleidžia tinkamai tvarkyti tas atliekas“, – stebėjosi V. Kinderis.