Jau turėję prasidėti K. Donelaičio aikštės rekonstrukcijos darbai įstrigo ir dėl pokyčių Klaipėdos valdžioje, ir dėl paveldosaugininkų pastabų.
Anksčiau buvo žadėta, jog aikštės rekonstrukcija gali prasidėti šiemet, dabar jau minima nauja data – erdvė turėtų būti sutvarkyta 2021 metais.
„Jau gautos sąlygos rengti aikštės rekonstrukcijos techninį projektą, bet nėra aišku, kada jis bus pradėtas“, – teigė aikštės rekonstrukcijos projekto autorius architektas Algirdas Žebrauskas.
„Atvira Klaipėda“ rašė, jog aikštės rekonstrukcijos projektą finansuoja labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“. Jis parengtą techninį projektą turi padovanoti Klaipėdos savivaldybei, o ši – skelbti konkursą rekonstrukcijos darbams ir skirti pinigų.
„Visas šis procesas buvo derinamas su ankstesne Klaipėdos valdžia, kuri po savivaldos rinkimų pasikeitė. Todėl fondo valdybai ir pasiūliau, jog pirmiausia reikia susitikti su naujais Klaipėdos savivaldybės vadovais, gauti patikinimą, jog planai nesikeičia ir tik tada rengti techninį projektą“, – aiškino A. Žebrauskas.
Fondo „Žaliuok, mano mieste“ dalininkas ir pirmininkas Arūnas Sakalauskas teigė, jog artimiausiomis savaitėmis turėtų susitikti fondo valdyba. Ji turi nuspręsti, ar projektas ir toliau bus vystomas, o tada derinti susitikimą su Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovais.
„Mes idėjos tikrai neatsisakome. Aišku, buvo visko, juk procesas tęsiasi jau penktus metus. Ypač sudėtinga buvo aikštės rekonstrukcijos projektą derinti su paveldosaugininkais, jie turėjo daug pastabų. Tačiau žalia lemputė jau uždegta, galima rengti techninį projektą. Dabar esmė yra Klaipėdos savivaldybė. Iš jos vadovų norime išgirsti, ar jie neatsisako planų priimti iš mūsų dovanojamą projektą ir finansuoti pačią rekonstrukciją“, – teigė A. Sakalauskas.
Anot pašnekovo, parengti techninį projektą gali užtrukti apie 8 mėnesius. Tad kitų metų pabaigoje savivaldybė jau galėtų skelbti konkursą išrinkti rangovą, kuris pagal projektą ir tvarkytų aikštę.
Kai K. Donelaičio aikštės sutvarkymo projektas buvo pristatomas visuomenei, daugiausia diskusijų sukėlė želdinių klausimus, nes ketinta iškirsti daug medžių.
Aikštėje auga 75 medžiai. Rekonstrukcijos metu bus pašalinti 37 medžiai, bet žadama pasodinti 58 naujus, tad iš viso sutvarkytoje aikštėje bus 96 medžiai.
„Kai buvo atlikti aikštėje augančių medžių vertinimas, rekomenduota šalinti visus, nes jie seni ir ligoti. Bet pasirinkome kitokį kelią – dalį medžių tikrai išsaugosime“, – tikino A. Žebrauskas.
Po sutvarkymo, anot jo, aikštė taps nebe tranzitine, kaip yra dabar, o funkcionalia erdve.
Aikštėje turėtų būti įrengtas viešasis tualetas, lauko kavinukė. Tai bus ne pastatai, o laikinos konstrukcijos.
„Aikštėje formuojame kamerinę erdvę mažiems koncertas, pasirodymams. Prie K. Donelaičio paminklo bus erdvė didesniems renginiams. Taip aikštėje galėtų vykti ir dalis didžiųjų miesto švenčių renginių, ir tam rajonui skirti jaukūs pasisėdėjimai“, – teigė architektas.
Ir jis, ir A. Sakalauskas skaičiavo, jog realu, kad aikštė visiškai sutvarkyta galėtų būti 2021 metais.
Kol kas neaišku, kiek rekonstrukcija galėtų kainuoti. Skaičiuotina kaina bus žinoma, kai bus parengtas techninis projektas.
Visiems aišku ir suprantama, kad Klaipėda bus graži, kai gerbsime tuos, kurie gyveno, kūrė ir paliko savo širdies dalelę. Viena gražiausią Klaipėdos skverą skirta K. Donelaičiui ima vadinti peraugusiu, pavojingu ir nutaria sunaikinti. Miesto nelaimė, kai jame ima šeimininkauti „kartuvių” autorius.
ir amžinas „burbuliavimas”. Paprasta – jei miesto vadai perdėliotų prioritetus, situacija ir susikalbėjimas matyt greitai pradėtų keistis. Kiek dabar mieste yra pristeigta savivaldybės stropiai išlaikomų VŠĮ – miesto šventės, jūros šventės ir pn. Visos jos ( lojalios) dosniai remiamos ir ši, vadinama „kultūra” orientuota išskirtinai tik į Jūros šventę ir džiazo festivalį – masinį valdžios piarą prieš visą Lietuvą. Šios kontoros dirba ištisus metus ir ne po vieną , kitą žmogų. O jų organizuojamos šventės, toli gražu jau senai ne klaipėdiečiui. Jei jau tiek metų mieste burbuliuojama apie viešas miesto vietas , tai gal senai vertėtų dalį lėšų nukreipti į kokią kitą pvz. VŠĮ – miesto viešosios erdvės ir pradėti ieškoti sisteminių sprendimų nuosekliai? Bet, jei valdžios prioritetas pramonės plėtra mieste ( taip pat saviems už paramą šioms šventėms ) ir kelios masinės šventės visai tautai, tai prie ko čia vargšas Donelaitis ir jo vardo aikštė? Kultūrai miestas skiriamų lėšų turi daugiau ne tik kad už Marijampolę, bet ir už Vilnių. Tik va, kas ta kultūra? Kaip ten bebuvę, akivaizdu, kad ne mes miestiečiai ir tuo pačiu ne miesto aikštės, skverai ar raštingas būras -Kristijonas Donelaitis. Čia tik burbuliavimas.
Kažkas baisaus!
Girdėjau žmogus iš Klaipėdos kartą nuvažiavo į Telšius, tai liko apakęs kaip ten viskas sutvarkyta, kaip gražu. Tik noriu priminti, kad lyginu 3 pagal dydį miestą su Telšiais, šiai dienai, Klaipėdai toli iki Telšių.
Baiseee daug meškuuu Telšiūs pristatyta. Ė ni veina K. Duonelaiti skvera su konteineriniu restuoranu.
O ka lengviau sutvarkyti Telsiu dydzio miesta (su visom islikusiom baznyciom beje ir net ne miesta, o centra jo) ar III pagal dydi Lietuvos miesta? 🙂 Jus dar i Vilniu ir Kauna nuvaziuokit tokiu landyniu rasit, kad ir Skuodas pavyzdiniu miestu pasirodys. Tuose pat Telsiuose paeikite kiek toliau uz centrines gatves ir ezero pakrantes – nieko gero 😉 Cia su visa pagarba Telsiams, nes tikrai man ten patinka.
kalbama ne apie miestus ir jo dydį, sunkumus 🙂 mielasis, bet apie požiūrį ir tik šios vietelės. Gal esama Donelaičio aikštė, Liepų gatvėje, konservatorijai po langais nėra jau toks užkampis ar Vilniaus užkampių landynė? Apsčiai jų ir pas mus ir pačiame centre. Nors šiaip tai, kuo didesnis miestas, tuo didesnius finansinius srautus, galias generuoja, manau :). Ir tai tik patvirtina ši graži, sveikintina, privati, fondo iniciatyva. Bet požiūris …
Tu ežy. Kada išmoksi skaityt ir suprast, kas parašyta? Lūšnų rasi bet kuriame pasaulio, ką ten Lietuvos, mieste. Eina kalba, kad Lietuvos miestai miesteliai tvarkosi intensyviai, ir centrines miestų dalis, kai tuo tarpu Klaipėdos centrinėje daly visi projektai stringa, išrausti keliai mieste taip ir lieka išrausti, mat, kelininkai bankrutavo… Tas nevykėlis dūdorius, panašu, numarins MIESTĄ, liks tik, kaip teisingai rašoma, aromatingasis krovamiestis.
aikštė. Gal jau tam mus Sakalauskas ruošia? Daug betono, laiptų, raudono granito, pompastikos. Kuom ne Lenino aikštės sumažinta versija? Atsiprašau – patobulinta nes jau bus kur ir pašikt ir paėst konteineryje ir net tribūnos spalio revoliucijos metinėms. Viskas viename. O Donelaičio pavadinimas .. pavadinimai greitai keičiami.
Rytų išmintis sako, kad kritikuoti gali, kai tą patį padarai geriau. Gal būtų galima pamatyti tamstos projektą?
visų pirma, Rytų išmintis moko – pažink: save, aplinką ir gerbk istorinę atmintį.
Dauguma miesto projektų skęsta diskusijose, intrigose, nepasitenkinimuose… Dar neseniai visur Klaipėdą išskirdavo kaip mieliausią gyvent po Vilniaus. Dabar girdime, kad bauginančiai tuščiame, netvarkomame mieste ir užsukti iš kitur nesinorisi. Pažiūrėkit, mielieji meno, politikos žmonės, mes miesto tvarkymo lenktynėse pralaimim ne tik Vilniui ar Kaunui, bet neabejotinai Šiauliams ir Panevėžiui. Ką jau ten apie Marijampolę kokią bekalbėt. Dar vis norisi kolegas dergti komentaruose? Norisi plačių, dešimtmečiais trunkančių diskusijų? Diskutuokim diskutuokim, tik nesistebėkim, kad mieste katastrofiškai jaunimo mažėja, kad miestas krovamiesčiu tampa…
o gal geriau, kad vėl būtų viena TIESA ir viena – Viršininko nuomonė. Kuo greičiau valdžia tai supras, tuo greičiau pradės keistis. Kol kas, tokių ženklų nėra. Tada -ar krovamiesčiui reikalingi skverai ir daug gyventojų? Reikia klusnių.
Klaipėda bauginančiai tuščias miestas ? Skiedalai ir pezalai.
Klaipėdos savivaldybė lenkia ir Vilniaus, o pezat apie kažkokią Marijampolę
Klausimų, pažvelgus į dar vieną skulptoriaus A. Sakalausko (su architektu A. Žebrausku) „dovanėlę” miestui, kyla daugiau negu norėtųsi. Stovi nuo 1973 m. veikiantis skveras. Tvirtai suręstas, su kokybiška P. Deltuvos skulptūra ir tokia pat labai tvirtai suręsta architektūra (P. Šadauskas). Be jokios abejonės – ar ne pats geriausias Klaipėdos skveras? Per tuos 46 skvero netvarkymo metus, pasikeitė santvarka, normos, suseno individualiai projektuoti šviestuvai net sutręšo masyvūs taip pat individualiai projektuoti parkiniai suoliukai. Ką tai matydama daro miesto savivaldybė? Vietoj to, kad palaikytų veikiančio K. Donelaičio gyvastį ir išlaikytų XXI amžiaus reikalavimus atitinkančią skvero įrangą (tie patys šviestuvai, suoliukai, šiukšlių dėžės, pandusai neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais), Klaipėda visą autorinį dviejų jau minėtų kūrėjų darbą išmeta į šiukšlyną ir pradeda vėl iš naujo projektuoti ir įrenginėti veikiantį skverą. Pasislinkit, P. Deltuva ir P. Šadauskai, nes dabar su „dovana” miestui į K. Donelaičio skverą atėjo nauji autoriai – A. Sakalauskas su A. Žebrausku? Ačiū Dievui, pagal „dovanos” sprendinius, nors skulptūra išlieka. Ir net toje pačioje vietoje. O visa kita – nauja. Ir milžiniški kietų dangų kiekiai, ir trafaretiniai iš kažkur nukopijuoti amfiteatrai, skulptūros fone iš kažkur atsiradusi atraminė sienutė, ir, matyt, tai svarbiausia – iš konteinerių sukomponuotas „maitinimosi taškas”, be kurio ir aikštė – ne aikštė, ir skveras – ne skveras. O kaip su elementaria pagarba savo kolegų darbui, mielieji skulptoriau ir architekte? Su jų autorinėm teisėm? Juk, jei po keliasdešimt metų kokie kiti du salauskai-žebrauskai sugalvos patobulinti kokį Vydūno skverą ar perstumdyti į kitą vietą motociklininko skulptūrėlę (A. Sakalausko darbelis) prie senamiesčio ar obeliską Palangoje prie bažnyčios (dar vienas A. Sakalausko ir A. Žebrausko darbelis), tikriausiai nepatiks? Pagaliau laikas ir miesto valdžiai susimastyti: juk jei kas keliasdešimt metų vis tobulinsime esmus įrengtus miesto centro skverus ir aikštes, vis keisdami jų dangas ir kitus sprendinius, pietinės Klaipėdos miesto dalies atskirtis tik didės, pinigų ir projektų pietinei Klaipėdos miesto dalies skverams ir aikštėms kaip nebuvo taip ir nebus? Ne gi niekas to nemato? Apie K. Donelaičio skvero želdinių likimą net rašyti nebeįdomu: tradiciškai planuojama pusę jų išpjauti. Kodėl ne visus, kaip ką tik išgrįstame Vydūno skvere?
Karoče – ačiū už eilinę „dovanėlę” Klaipėdai, vaikinai. Už mūsų visų pinigus.
visiškai sutinku su šio komentaro autoriumi ir ypač ta dalimi, kuri adresuota Sakalauskui. Buvęs nepamainomas ilgametis dailininkų sąjungos pirmininkas, vietoje to, kad į kūrybinį procesą mieste įtrauktų visus miesto skulptorius, jaunimą – viską, slapta nuo kolegų, imdavosi „padaryti” pats. Maža to – iškeldavo jam trukdančius savo kolegų darbus. Taip pasielgė su tuomet jau tragiškai žuvusiu Garlos skulptūra Danės skvere. Su buvusiais kompartijos veikėjais(mecenatais) surentė žymiąsias kartuves -dovaną miestui. Po šiai dienai niekas nežino ką su tuo šlamštu daryti (dar vis pagarbiai bijo). Tradicijos naikinti tęsiamos. Keista, bet kai fondai pradeda kviestis tokias personas, pradedi abejoti ir fondo tikslais.
Puikus komentaras!! Autoriui – pagarba.
Taip atsibodo tie „pagerinimai” senamiestyje. Aitvaro ąžuolinė skulptūra – sunaikinta. Trys seserys iš prie Žematijos kino teatro – kažkur dingo. Fontanai iš Danės skvero – dingo, O viso to vietoj – betonas ir plykinės. Ukniso juodai!! O štai pietinei Klaipėdai – kalvių rankdarbiai, labaiačiūnereikia. (su visa pagarba, be abejo)
AR RAT nuomonė apie tai – http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/18_4_RAT_180517_Isvada_Donelaicio-a.pdf. Po pastabų kosmetiniai pakeitimai atlikti, bet esminės pastabos ignoruojamos ar nesuvoktos. Panašu, kad taisant pastabas dar blogiau padaryta. Graži fondo įdėja, misija, bet fondui linkėčiau keisti požiūrį ar konsultantus. Iki techninio/darbo projekto rengimo dar toli. Šį karta labai gerai, kad administracija nepuola realizuoti ir čia ne tik medžiuose klausimas.
Remontas reikalingas. Tik ar projektas geras? Kokie koncertai šalia judrios akmenuotos gatvės? Kur suoleliai? Kam ta sienelė už paminklo, gal dozei susileisti? Ši aikštė visada bus tik tranzitinė nes šalia yra skulptūrų ir Dangės parkai.