Pirmadienį Palangos vadovai su 90-mečio jubiliejumi pasveikino buvusį Palangos miesto vyriausiąjį architektą Leoną Laimutį Mardosą.
Miesto meras Šarūnas Vaitkus, sveikindamas architektą, dėkojo L. L. Mardosui už nuopelnus Palangai architektūros srityje.
„Linkiu, kad Jūsų niekuomet neapleistų kūrybinė energija, kasdien lydėtų gera sveikata, širdyje vyrautų harmonija bei niekuomet nepritrūktų paprastos žmogiškos laimės“, – sakė meras.
Anot kurorto savivaldybės pranešimo, L. L. Mardosas paliko itin ryškų kūrybinių pasiekimų pėdsaką: nuoširdžiai rūpinosi architektūriniu Palangos miesto veidu, vertino kurorto kraštovaizdžio svarbą, siekė, kad išliktų senosios kurorto vilos, ėmėsi iniciatyvos Palangoje įkurti Skulptūrų parką, nuveikė ir daugiau miestui itin reikšmingų darbų.
„Eidamas miesto vyriausiojo architekto pareigas, stengiausi išlaikyti tai, ką pradėjo pirmasis Palangos vyriausiais architektas Alfredas Paulauskas, ką tęsė Albinas Čepys – puoselėti miesto-parko idėją, – sakė L. L. Mardosas bei pasidžiaugė, kad tokios pačios pozicijos Palangoje laikomasi ir šiandien. – Svečius iš užsienio atsivesdavau ant jūros tilto ir parodydavau – kopos, pušynai, iš jų kyšantis bažnyčios bokštas. Čia yra Palanga. Saugokite medžius, juos reikia saugoti“.
Pasak L. L. Mardoso, Lietuva teturi vos 99 kilometrus pajūrio, iš jų visuomenei lengvai prieinama tik apie 30 kilometrų.
„Todėl pajūrį turime saugoti lyg savo akį – tai yra tikras turtas. Žmonės į Palangą važiuoja ne papietauti kavinėse (papietauti galima ir Meilės alėjoje), o pasimėgauti paplūdimiu, pasimaudyti. Todėl neleiskite užstatyti paplūdimių. Saugokite Palangą, puoselėkite ją“, – miesto vadovams linkėjo architektas.
L. L. Mardosas be kituose miestuose suprojektuotų pastatų 1987 m. parengė Palangos miesto generalinį planą, kartu su kitais architektais parengė Palangos centrinės dalies detaliojo suplanavimo projektą, suprojektavo gyvenamąjį namą su kavine „Monika“ (1990 m.), parduotuvę su kavine ir viešbučių „Du broliai“ (1991 m.), Šiaulių banko rekonstrukciją (1994 m.).
2005 m. jis tapo A. Zavišos fondo nominacijos „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ laureatu, o 2013 m. L. L. Mardosui už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas Auksinis architektūros riterio ordinas.
Kad šiuo metu ponas Mardodas būtų vyriausiuoju architektu tokių nesąmonių Palangoje nebutų, dušinės nevirstu neaišku kuom