Uostamiesčio delegacija iš trečiadienį Susisiekimo ministerijoje vykusio pasitarimo dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato likimo parsivežė atsargaus optimizmo dozę. Beveik neabejojama, jog ketvirtadienį jau bus paskelbtas pašto pastato pardavimo aukcionas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Aukciono nestabdys?

„Mes Susisiekimo ministerijos, bendrovės „Lietuvos paštas“ atstovus savo argumentais rėmėme prie sienos, bet pažado, kad pašto pastato pardavimo aukcionas bent laikinai bus sustabdytas, neišgirdome“, – pripažino pasitarime dalyvavęs ir savivaldybės poziciją išsakęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Jis piktinosi, kad valstybinė įstaiga „Lietuvos paštas“ buvo reorganizuota į akcinę bendrovę, neatlygintinai gavo Klaipėdos centrinį paštą, daugelį metų pastatu nesirūpino, jį nugyveno, o dabar esą prisidengia, kad turi parduoti savo funkcijos nebereikalingą turtą ir taip net nori uždirbti.

„Visa tai kiršina bendruomenę. Klaipėdos pozicija yra tokia, kad pastatas turi būti išsaugotas miestiečiams, jiems atvertas. Pašto pastatas yra svarbus miestui ir ne tik architektūriniu požiūriu. Juo labiau, kad pašto bokšte yra ir kariljonas, jis pritaikytas būtent šiam pastatui. Tačiau pastatas savivaldos funkcijoms nėra reikalingas. Išsaugojimas mums yra svarbus, bet negalime prisiimti tokios finansinės naštos pastatą nupirkti, jį restauruoti ir išlaikyti. Tai gali kainuoti ir 10 mln. eurų. Todėl Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos pašto“ atstovų prašėme kartu ieškoti netradicinių sprendimų, stabdyti pašto pastato pardavimo aukcioną, kol jis dar nėra prasidėjęs. Deja, realaus pažado, kad aukcionas bus sustabdytas, neišgirdome“, – konstatavo A. Cesiulis.

Ragino nebijoti investuotojų

Jo teigimu, „Lietuvos pašto“ atstovai esą mojavo Vyriausybės raštu, kuriame nurodoma, kad pašto pastatas turi būti parduotas. Tačiau tame rašte esą minimas tik Kauno centrinio pašto pastatas, o apie Klaipėdą neužsimenama.

„Klaipėdos savivaldybė neatsisako prie tam tikrų aplinkybių perimti centrinio pašto pastatą. Tačiau savivaldybė negali dalyvauti aukcione, gal ir būtų galima pastatą įsigyti neskelbiamų derybų būdu, bet reikėtų už jį mokėti, o tai finansinė našta. Finansų ministerijos atstovai aiškino, kad „Lietuvos paštas“ negali neatlygintinai perleisti pastato, bendrovė privalo jį parduoti. O mes negalime pirkti“, – dėstė vicemeras.

Jo teigimu, pasitarime buvo girdimi raminimai, jog neverta bijoti naujų investuotojų, kurie esą pastatą ne tik nusipirks, bet ir jį renovuos, prižiūrės.

„Tačiau taip neįmanoma užtikrinti, kad pastatas bus atviras žmonėms, nes investuotojams negalima nurodyti, ką tame pastate veikti“, – kalbėjo A. Cesiulis.

Jis teigė pasitarime girdėjęs klausimą, ar savivaldybė sutinka perimti Klaipėdos centrinio pašto pastatą.

„Atsakiau, kad sutinkame, jei bus kompensuotos pastato restauravimo išlaidos. Bet to niekas negalėjo pažadėti. Esu įsitikinęs, kad reikia ieškoti netradicinių sprendimų, kad reikia susitarti. Atsargaus optimizmo dozę parsivežėme, bet konkrečių pažadų – ne“, – tvirtino mero pavaduotojas.

Jis pastebėjo, jog ministerijos pozicija dėl pašto likimo yra pakankamai aiški ir tai įrodo faktas, jog pasitarimui vadovavo ne viceministras, o ministro patarėjas, kuris realiai neturi jokių galių.

„Galiausiai išgirdome pažadą, kad savivaldybei bus atsiųstas raštas, kuriame išdėstyta oficiali Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos pašto“ pozicija. Tuomet ir spręsime, ką toliau daryti. Kol kas mus bandė nuraminti, kad aukciono pradžia dar nieko nereiškia, esą pardavimo procedūros ilgai trunka“, – teigė A. Cesiulis.

Parduoda už 10 mln. eurų

„Lietuvos paštas“ trečiadienį paskelbė registraciją į Vilniaus centrinio pašto pastato pardavimo aukcioną. Pradinė kaina – 10 mln. eurų.

Pirmadienį „Lietuvos paštas“ buvo išplatinęs pranešimą, kuriame teigta, jog spalio 24 d., ketvirtadienį, prasidės registracija į Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo aukcionus. Pradinė kaina esą bus įvardyta registracijos pradžios dieną.

„Tai unikalūs pastatai, tad, mūsų manymu, geriausia, kas gali jiems atsitikti, kad jie įgytų naujus šeimininkus, turinčius plačias galimybes juos renovuoti ir įveiklinti taip, kad jie teiktų naudą visuomenei ir reprezentuotų miestus bei valstybę“, – pranešime cituojama „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Pranešime primenama, jog „Lietuvos paštas“ net keletą kartų buvo kreipęsis į įvairias institucijas dėl galimybės gauti finansavimą Klaipėdos ir kitų centrinių pašto pastatų rekonstrukcijai atlikti. Tačiau paraiškos buvo atmestos. „Lietuvos paštas“ dėl visų trijų nekilnojamojo turto objektų buvo oficialiai kreipęsis į Kultūros ministeriją bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldas, siūlydamas pastatus įsigyti visuomenės reikmėms. Susidomėjimo nebuvo sulaukta.

A. Sungailienė pabrėžė, kad būsimieji pastatų savininkai ne tik turės tokias pačias prievoles prižiūrėti ir išlaikyti kultūros paveldo objektus, tačiau, tikėtina, kad bus investuota į šių objektų atnaujinimą ir pritaikymą šių laikų poreikiams pagal paveldosaugos reikalavimus.