Lietuvos piliečių sąjunga, Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Mažosios Lietuvos reikalų taryba kartu su Klaipėdos universiteto choru „Pajūrio Aidos“  rengia Tilžės akto 101-ųjų metinių minėjimą.

Renginys lapkričio 29 d. (penktadienį) 18 val. vyks Klaipėdos universiteto Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakulteto (Salomėjos Nėries g. 5) Vitražinėje salėje (III aukštas).

Renginyje choras dainuos Klaipėdos krašto dainas, pranešimus skaitys Edita Barauskienė (Tilžės aktas kaip vienas iš kertinių valstybės dokumentų), prof. dr. muzikologė Daiva Kšanienė (Tilžės akto signatarų Martyno Jankaus ir Jono Vanagaičio kultūrinės veiklos bruožai), Benas Volodzka (Mažosios Lietuvos tautinės tarybos susidarymas ir šių dienų visuomenės pilietiškumo stoka).

ISTORIJA

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių – lapkričio 30 d. „Pareiškimą”, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame skelbiamas noras, kad Mažoji  Lietuva prisiglaustų prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui. 

Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J. Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K. Kuipelis, J. Lėbartas, J. Gronavas, M. Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A. Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M. Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši „Pareiškimo” egzemplioriai. Jo tekstą Taryba paskelbė ir išplatino kaip atsišaukimą.

Meniškai paruoštą, spalvotą, didelio formato Aktą išleido Jonas Vanagaitis „Ryto” spaustuvėje 1936 m. Klaipėdoje. Jis yra platesnei visuomenei žinomas Akto variantas.