Žinote, kai prieš beveik dešimtmetį Gargždų miesto bendruomenė ištarė: „Gana, mes imamės iniciatyvos dėl miesto parko sutvarkymo“, aš nuoširdžiai apsidžiaugiau. Apsidžiaugiau, kad atsirado žmonių grupė, kuriai šis dar barono Renė sukurtas ir puoselėtas perlas rūpi. Tik jų dėka buvo paruošta parko vystymo galimybių studija, tik jų dėka mes dabar esame taške, kai parkas pagaliau sulauks realių permainų, kurių nebuvo apie pusšimtį metų.

Beveik dešimtmetį bendruomenė diskutavo, kaip reikia tvarkyti parką. Nuomonės buvo klausiama ne tik gargždiškių, bet ir savo srities specialistų – archeologų, dendrologų, kraštovaizdžio specialistų ir kitų – kad parkas atgautų savo buvusį grožį. O kol vyko diskusijos, miestiečiai savo jėgomis prižiūrėjo parką: valė sužėlusias pakrantes, retino medžius, sodino narcizų laukus, darė viską, kad ši erdvė visiškai nesulaukėtų ir nevirstų mišku. Ir ačiū jiems už šį milžinišką darbą!

2016 metais Savivaldybė, pagal gargždiškių teiktus pasiūlymus ir specialistų rekomendacijas, pagaliau parengė parko tvarkymo techninį projektą. Taip, ne vakar, ne prieš mėnesį, o net prieš ketverius metus. Tik buvusi valdžia to nesugebėjo įgyvendinti. Man tai atrodė nesuprantama, kaip tokią gražią ir svarbią gyventojų iniciatyvą, tiek įdėto darbo galima taip lengvai „nukišti“ giliai į stalčių. Todėl tapęs meru neabejojau, kad tai bus vienas mano prioritetų – atgaivinti šią miesto svajonę. Taip ir atsitiko – pinigų radome, konkursas įvyko ir galime pagaliau pradėti tai, ko laukėme mažiausiai dešimtmetį.

Galime, bet… Pastaruoju metu viešumoje pasirodė daug neteisingos informacijos apie parko tvarkymą.

Yra asmenų, skleidžiančių ir kurstančių gandus apie tai, kad visas parkas bus iškirstas, kad jo nebeliks ir jis bus sunaikintas. Tie asmenys kertamų medžių skaičius kaitalioja vos ne kasdien. Tai jie iš niekur auga, tai mažėja, tad nenuostabu, kad tokiame netikros informacijos sraute sudėtinga atsirinkti, kas yra tikri faktai ir kuo, galiausiai, tikėti.

O faktai tokie – parką tvarkysime trimis etapais. Dabar pradėsime pirmąjį, t. y. tvarkysime želdynus. Tai yra būtina tam, kad galėtume atnaujinti ir modernizuoti parką, o pokyčių tikrai reikia, nes bėgant metams ir gražiausiems dalykams prireikia priežiūros. Parke, skaičiuojama, yra keli tūkstančiai medžių, o projekte numatyta 9 medžius genėti ir 213 šalinti. Ne 500, 600 ar daugiau, kaip pateikiama tam tikrų asmenų, o 213. Kaip įvertino specialistai, dalis šių medžių yra sergantys ir keliantys pavojų mums. Manau, sutiksite, jog mūsų ir mūsų vaikų saugumo ir sveikatos sąskaita tikrai neverta rizikuoti.

Vis dėlto, paprašiau, kad buvusios valdžios patvirtintas projektas dar kartą būtų peržiūrėtas, kad būtų rasti sprendimai, leidžiantys išsaugoti kuo daugiau medžių. Todėl praėjusią savaitę mokslininkai, miškininkai, Savivaldybės specialistai ir miesto bendruomenės atstovai, kurie yra įtraukti į projekto įgyvendinimą, dar kartą rinkosi parke ir žingsnis po žingsnio peržiūrėjo būsimus darbus. Be to, papildomai pasitelkėme ir želdynų ekspertus, kurie yra Aplinkos ministerijos rekomenduojamųjų sąraše. Bus atliekamas medžių tyrimas akustiniu tomografu, kuris parodo, kiek medis pažeistas puvinio.

Ir nutarta štai kas. Pagrindinės parko alėjos liepos nebus liečiamos. Siaurinsime taką – taip išsaugome keliasdešimt medžių.

Išgirdome ir Sodo g. gyventojo nerimą dėl klevų prie Gargždų krašto muziejaus. Pakoregavome ir tai – neliks tik kelių merdinčių klevų. Vos už kelių metrų stovi gyvenamieji namai, o šie medžiai jau tuščiaviduriai – iki nelaimės tik vienas žingsnis.

Mūsų tikslas – išsaugoti kuo daugiau medžių, bet būsiu atviras – bus pašalinti ne tik sergantys. Vis dėlto, labai noriu pabrėžti, jog tai nebus plyni kirtimai, tai nebus šimtamečiai ąžuolai. Tai medžiai, kurie pralaimėjo kovą dėl vietos prieš kitus medžius. Jie užgožti, atrodo skurdžiai ir, mokslininkų nuomone, nustelbti anksčiau ar vėliau sunyks. Vietomis parke taip tanku, kad apie pievelę, ant kurios pasitiesus pledą būtų galima pailsėti ar knygą paskaityti, lieka tik pasvajoti. Tad šių pokyčių reikia, kad į parką patektų kiek daugiau saulės, atsirastų vietos ir medžių lajos atrodytų puikiai.

Dar vienas svarbus dalykas, kad pašalinę sergančius ir pavojų keliančius medžius, pasodinsime ir naujų – 256.

Taip, sakysite, o kokia iš to nauda, nei pavėsio duos, nei gražu bus. Iš pradžių taip, bet prisiminkime, kad ir dabartiniai parko medžiai kažkada taip pat buvo mažos rykštelės. Taip ir su dabar sodinamais, tai darome žiūrėdami į ateitį.

Ir pabaigai – dar vienas faktas. Kaip jau minėjau, parko tvarkymo projektas parengtas 2016 m. Po juo, kuriame ir buvo numatyta šalinti 213 medžių, parašą padėjo tuometis administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ir jį laimino jo bendražygiai – Martynas Pocius, Viktoras Kura, nesukdami galvos dėl kertamų medžių kiekio. Taip, tie patys, kurie dabar daro viską, kad parkas nebūtų tvarkomas. Taip, tie patys, su kurių pritarimu Kalniškės piliakalnyje buvo iškirsta daugiau kaip tūkstantis medžių. Tad ir spręskite, ar tikrai jiems rūpi medžiai.