Telefoninė žinutė „mama gelbėk“, meilės laiškas, žinia apie testamentą ar gražus, paveikus balsas telefone, apgaule išviliojo iš žmonių nemenkas sumas. Palangos savivaldybės tarybos narė Svetlana Grigorian į Palangos miesto viešojoje bibliotekoje vykusią diskusiją apie šią problemą pakvietė Palangos miesto policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Jurgitą Rinkevičienę bei teisininką Maurą Urbanavičių.

„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pranešama apie atvejus, kai sukčiai apgaulės būdu išvilioja Palangos senjorų santaupas, aukomis tampa ir jauni žmonės. Sukčių aukomis praėjusiais metais tapo per 20 žmonių. Štai praėjusią savaitę auka tapo 87 m. palangiškė, iš kurios išviliota didelė pinigų suma. Baisu ir liūdna. Ir apie tai reikia kalbėti“, – teigė renginio moderatorė S. Grigorian.

„Nuostata, kad aš niekada netapčiau sukčių auka, yra labai neteisinga. Į šias žabangas gali pakliūti bet kas, mat sudėtingas sukčiavimo schemas vykdo geri psichologai, jie iš anksto turi surinkę gan nemažai informacijos apie potencialią auką“,– perspėjo pareigūnė J. Rinkevičienė.

Anot jos, masinio sukčiavimų protrūkio nėra, bet bendra tendencija – auganti. Šiemet Palangos miesto policijos komisariate užregistruoti 4 sukčiavimo atvejai, gyventojams padaryta 18 660 Eur žala. Šių nusikalstamų veikų židinys – įkalinimo įstaigos. Jose sėdintys asmenys geba bendrauti, psichologiškai paveikti žmogų, kuris vėliau gali tapti apgaulės auka.

Anot pareigūnės, pastaruoju metu skambučių pranešančių apie šeimos narių eismo nelaimes mažėja. Gan dažni pranešimai apie netikrus, padirbtus pinigus, neva pareigūnai atvyks jų patikrinti. Dažnai analogiškoms provokacijoms pasiduoda ir jaunesnio amžiaus žmonės. Taip pat atsiranda netikrų prekiautojų ar pirkėjų internetu. Labai dažni apgaulės atvejai – pranešimai apie loterijos laimėjimus. Žmonės apsigauna net nenusipirkę jokio loterijos bilieto.

Pasitaiko, kai į namus veržiasi pareigūnais apsimetę asmenys, kurie telefonu informuoja apie kratą. Akcentuojama, kad tikri policijos pareigūnai niekada iš anksto apie planuojamas kratas nepraneša.

Populiarėja tapatybės vagystės – kai prašoma suvesti asmeninius duomenis, ar SMS žinutėmis prisijungti prie nuorodų.

„Netgi stambiausių įmonių vadovai, patenka į sukčių žabangas, išgirdę apie problemas banke, ir paaukoja nusikaltėliams gan nemažas pinigų sumas.“, – kalbėjo J. Rinkevičienė.

Asmenų be skiriamųjų ženklų, pareigūno uniformos į savo namus reikėtų neįleisti, vos pajutus, kad skambina nepažįstami asmenys reikėtų kuo greičiau nutraukti pokalbį.

Advokatas Mauras Urbanavičius akcentavo, kad pagrindinė priežastis dėl ko žmonės atiduoda savo gyvenimo santaupas sukčiams yra šokas. Netikėtas „policijos pareigūno”, „mokesčių inspektoriaus” ar „bankininko” skambutis pribloškia, šokiruoja žmones. Jie nebegali mąstyti šaltai, adekvačiai vertinti situacijos.

Advokatas pažymėjo, kad nustačius, jog pinigus išviliojo įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantis asmuo, skambinta iš laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančio telefono, teismo keliu galima reikalauti nuostolių kompensavimo iš valstybės. Tokia teisminė praktika.

Tarybos narė akcentavo, jog gėdintis tapus telefoninių sukčių aukomis tikrai nevertėtų.

„Svarbiausia, kad žmonės išdrįstų kalbėti, kreiptis į pareigūnus, rastų laiko surašyti pareiškimą. Tad neužsisklęskime savyje, ieškokime teisingumo, kad visuomenė apsivalytų nuo nusikalstamų veikų apraiškų“, – teigė S. Grigorian.