Į nevalytų nuotekų skandalą įsivėlusi bendrovė „Grigeo Klaipėda” pralaimėjo ginčą pirmos instancijos teisme dėl jos buvusio Gamybos padalinio vadovo Jono Garalio atleidimo iš darbo teisėtumo.

Kad bendrovė pasielgė neteisėtai, buvo pripažinusi ir Darbo ginčų komisija, kurios sprendimą ji skundė teismui.

Jonui Garaliui teismas priteisė daugiau kaip 53 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką neatskaičius mokesčių ir po 266 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo datos. Papildomai priteista keturių vidutinių atlyginimų dydžio kompensacija bei 3650 eurų bylinėjimosi išlaidų.  Martyno Vainoriaus nuotr.

Apie galimą pernai gegužę atleistų J. Garalio ir buvusio įmonės vadovo Vido Beržonskio padarytą žalą ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo „Verslo žinios” pranešė dar pernai rugpjūtį.

Vėliau „Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms” aiškino, kad milijoninė vagystė, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones, esą truko devynerius metus, nuo 2011-ųjų iki 2019 m. pavasario. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chem­trade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – tada „Verslo žinioms” teigė G. Pangonis.

Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu.

Visgi prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai.

J. Garalis, bedrovės gamybos padaliniui vadovavęs nuo 2011 m. gegužės, buvo atleistas iš pareigų dėl esą padarytų nusižengimų, o V. Beržonskis pareigas, kurias ėjo nuo 2013 m. birželio, apleido šalių susitarimu – be kaltės.

J. Garaliui kreipusis į Darbo ginčų komisiją, ši palaikė jo pusę. Tada jau „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Bylą išnagrinėjęs teisėjas Vytautas Pliuskevičius antradienį paskelbė, jog įmonės skundas atmetamas.

J. Garalio atleidimo iš darbo pagrindas pakeistas – vietoje Darbo kodekso straipsnio, numatančio atleidimą dėl darbuotojo kaltės, darbo sutartis tampa nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu.

Jam taip pat priteista daugiau kaip 53 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką neatskaičius mokesčių ir po 266 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo datos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Papildomai J. Garoliui priteista keturių vidutinių atlyginimų dydžio kompensacija – 22 272,72 Eur – bei 3650 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą perskaitęs teisėjas pakomentavo, kad pagrindinis tokio verdikto motyvas yra tai, jog bendrovė neįrodė, kad J. Garolis žinojo, jog gamybos procese vietoje tapijokos buvo naudojamas pigesnis kviečių krakmolas bei nesiėmė veiksmų.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. „Grigeo Klaipėda“ teigia, jog taip ir elgsis.

„Manome, jog sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų pateiktų įrodymų bei J. Garalio padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybių. Iš „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovo pareigų J. Garalis buvo atleistas dėl pigesnių žaliavų naudojimo vietoj bendrovės perkamų brangesnių, bei tokiais veiksmais daromos žalos. Netinkamas pareigų vykdymas truko ne vienerius metus, tad įmonė pasiryžusi įrodyti atleidimo teisėtumą”, – rašoma atsiųstame įmonės komentare.

„Grigeo Klaipėda“ praėjusią savaitę paskelbė, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikė jau antrąjį ieškinį, kuriuo iš buvusio įmonės generalinio direktoriaus Vido Beržonskio, J. Garalio bei kitų susijusių fizinių ir juridinių asmenų siekia prisiteisti 1,4 mln. eurų žalos atlyginimą. Pirmasis ieškinys pateiktas dar pernai gruodį, o bendra abiejų ieškinių suma dėl esą patirtos žalos siekia 2,7 mln. eurų.