Ant politkorektiškos feisbuko eglutės suvalgytų saldainių popierėliais pakibo gerumą ir meilę žymintys žodžiai. Kilogramai kalėdinių sveikinimų – tonos „copy paste“ kolboje užaugintų sveikinimo žodžių homunkulų.
Ir kuo aukštesnis paskiro sveikintojo visuomeninis rangas, tuo daugiau jo kalėdiniame sveikinime dvasingumo mėsos: kramtyk ir būsi sotus, bėdžiau. Vardan darnos ir paklusnumo, bėdžiau. Nes mūsų metinių ataskaitų skaičiai šviečia progresu, tarsi žvaigždė virš gyvulių tvartelio.
Kad tave kur, progresu – kam? Ar tikrai tam bėdžiui, katram ir šventė, ir šiokiadienis – vienas smirdantis gyvenimo dugnas?
Toks Teodoras Ruzveltas, 26-asis JAV prezidentas, yra pasakęs: „Mūsų progresas vertinamas ne pagal tų, kurie turi daug, pertekliaus didėjimą, o pagal tai, ar mes sugebame pakankamai aprūpinti tuos, kurie turi per mažai“.
Dorai pasakyta, dorai iki nuogumo. Tik kad niekaip neįsipaišo šie dori žodžiai į paskirų politikų, ministerių ir visų jų klapčiukų smegenis.
0 Comments