Apturėjau tokį nuotykį, kai ketvirtadienio vakarą teko grįžti iš sesers gimtadienio 9 maršuto autobusu.
„Apšalau” įlipęs – jokių juostų prie vairuotojo!!!
Važinėju į darbą visuomeniniu transportu, tai ten tiesiog užsibarikadavę vairuotojai, apsirišę per tris eiles.
Sukilo didžiulė pagarba šiam vairuotojui už pasitikėjimą. Be jo nieko nebus.
Kai privynioja juostų, gal kaip tik kažkas brausis, juk taip yra – uždraustas obuolys saldus…
O šis vairuotojas mane sužavėjo – pasitikėjimas yra viskas, be jo mes smėlis vėjyje. Tiesiog ačiū jam, jam tikrai pavyks, Dievas jį saugos.
Galėtų valdžia bent jau karantino laikotarpiui priimti nutarimą keleiviams lipti ne per priekines duris. Vistik apie vairuotojus reikėtų pagalvoti rimčiau. ____Ir iš viso tas dresiravimas/lipimas per priekines/kad ir įvestas jau seniai, iki šiol kelia tik susierzinimą. Kodėl Vilniuje keleiviai taip neterorizuojami?
ir pats nesisaugo, ir kitu nesaugo. uz ka dekoti? kad proto truksta?