Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-08 |
Rekordiškai žemos naftos kainos, sąlygotos itin sumenkusios naftos produktų paklausos, naftos perdirbimo maržų kritimas – visa tai uždelstas COVID-19 pandemijos veikimo rezultatas, neaplenkiantis ir naftos bei jos produktų krovos verslo. Šilta žiema ir nesėkmingos OPEC+ formato derybos taip pat išbalansavo rinkas.
Baltijos regiono terminalų krovos apimtys drastiškai nekrito, o Klaipėdos naftos terminalas išlaikė pakankamai aukštą veiklos efektyvumą, visgi su mažėjančiomis krovos apimtimis neišvengiamai susiduria visi. Šiame nekontroliuojamame procese keliai veda į alternatyvių produktų paieškas ir veiklos procesų efektyvinimą, lankstumo klientų poreikiams didinimą.
KN valdomas Klaipėdos naftos terminalas tarp 13-os pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos terminalų yra antras pagal krovą ir per pirmuosius keturis šių metų mėnesius atsiriekė apie 24 proc. Baltijos jūros regiono terminalų krovos pyrago. Klaipėdos naftos terminalo veiklos efektyvumas, matuojamas pagal galimą krauti produkcijos kiekį ir realią krovą, taip pat išliko pirmas konkurencinėje skalėje – terminalo perkrovos santykinis pajėgumų išnaudojimas siekė apie 62 proc., kai, palyginti, didžioji dalis pagrindinių Latvijos ar Estijos terminalų buvo užpildyti 1-22 proc. Bendra Baltijos šalių terminalų naftos ir jos produktų krova į tanklaivius vien balandį sumažėjo 18% (palyginti su kovo mėn.). Tai lėmė tiek aršios derybos dėl naftos kainų tarp Baltarusijos ir Rusijos, tiek pasaulinė COVID-19 pandemija.
Praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje ekonomikos ir politikos apžvalgininkų akys buvo nukreiptos į Baltarusijos ir Rusijos derybas dėl žaliavinės naftos tiekimo. Ilgai nepasiekiant susitarimo Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos – pagrindiniai Baltijos šalių naftos produktų krovos terminalų klientai – veikė mažiausiu pajėgumu, kol buvo atnaujintas tiekimas.
Baltarusija išsikėlė strateginį tikslą diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais bei sustiprinti energetinį saugumą, kurio dalis – skirtingų naftos importo šaltinių geografija. Ši situacija atnešė papildomų galimybių KN jungiant energetikos rinkas – nuo metų pradžios per Klaipėdos naftos terminalą Baltarusija importavo apie 0,67 mln. t žaliavinės naftos. Klaipėdoje iš viso priimti 8 tanklaiviai su nafta, skirta Baltarusijai. Pats naujausias, 8-as importuojamos naftos krovinys atvyko birželio 5 d. – tanklaivis „NS Captain“ atgabeno apie 77 tūkst. t Baltarusijai skirtos naftos iš JAV.
Tiek žaliavinės naftos importo iš JAV, tiek ir suskystintųjų gamtinių dujų iš JAV importo užuomazgos rodo, kad einame teisingu keliu ir pastangos sudaryti savo klientams galimybes rinktis energetinių resursų tiekėjus visame pasaulyje nenueina veltui.
Iš viso nuo metų pradžios KN valdomame Klaipėdos naftos terminale į vagonus-cisternas perkrauta apie 0,59 mln. tonų žaliavinės naftos ir apie 1,6 mln. tonų naftos produktų iš vagonų-cisternų. Tačiau Mozyrio gamykloje gegužę prasidėjęs remontas turi įtakos nutempti krovos kreives žemyn. Teoriškai, per Klaipėdos naftos terminalą būtų galima perkrauti iki 3 mln. tonų žaliavinės naftos per metus.
Žvelgiant į platesnį horizontą, žaliavinės naftos kainos pasaulyje balansuoja rekordinėse žemumose, todėl konkurencija tiek energetinių resursų prekybos, tiek krovos rinkoje kaip niekada arši. Palyginti, JAV gegužės mėnesį naftos paklausa buvo žemiausia per pastaruosius 25-erius metus ir globalios pandemijos sukeltos pasekmės vis dar ritasi per šalių ekonomikas, sąlygodamos energetinių resursų vartojimo mažėjimą ir darydamos spaudimą naftos produktų perdirbimo kainoms. Tai turi įtakos ir naftos produktų perdirbėjams, kuriems pagrindiniu iššūkiu tampa užtikrinti produkcijos realizavimą patraukliomis kainomis.
Ar yra gerų naujienų šioje nepalankių aplinkybių situacijoje? Vidiniam šalies vartojimui skirtų degalų krovos į autocisternas apimtys nuo metų pradžios Klaipėdos naftos terminale nemažėjo, o kovą-balandį matomas augimas lyginant su metų pradžios rodikliais: 2020 sausį–vasarį į autocisternas perkrauta apie 61,1 tūkst. tonų degalų, o kovą–balandį jau apie 72,2 tūkst. tonų
Gerų rezultatų yra ir naftos produktų ilgalaikio saugojimo versle – KN valdomas Subačiaus naftos terminalas yra beveik „sklidinai“ užpildytas naftos produktais skirtais ilgalaikiam saugojimui tiek komercinėms klientų reikmėms, tiek valstybės rezervui skirtais degalais.
Situacija rinkoje išties intensyvi ir sunku prognozuoti, kiek stipriai ir kaip ilgai pandemijos reiškiniai veiks pasaulio ekonomikas ir vartojimą. Tad KN veiklos naftos segmente didžiausias dėmesys – paslaugų diversifikavimui.
Nuo metų pradžios KN savo terminaluose Klaipėdoje ir Subačiuje krovė apie 10 skirtingų produktų. Keliame sau tikslą rinkoje ieškoti galimybių ir krauti dar daugiau skirtingų produktų, t. y. savo klientams siūlyti kuo platesnį paslaugų spektrą.
Ir toliau didindami investicijas į Klaipėdos naftos terminalo plėtrą ir plėsdami krovinių krepšelį tikimės išlaikyti savo rinkos dalį net ir šiuo nelengvu metu.
KN nuolat investuoja į Klaipėdos naftos terminalo plėtrą ir plečia kraunamos produkcijos spektrą. Artimiausioje investicinėje perspektyvoje – daugiafunkcinė ištisinė prieplauka, nauja dvipusė geležinkelio estakada. „Klaipėdos nafta“, siekdama suteikti terminalui daugiau lankstumo, į jo plėtrą per pastaruosius pusketvirtų metų investavo beveik 45 mln. eurų.
Parašykite komentarą