Vasarą ragina nepamiršti mineralų

Vasara

Vasarą gyvenimas teka kiek kitaip –  ilgesnė diena leidžia daugiau suspėti: veiklos tempas intensyvesnis, daugiau dirbame, pramogaujame, būname gryname ore. Džiaugtis norisi ne vien tik saulėtais orais, gamta, pramogomis bet ir gera savijauta, be kurios džiaugsmas sunkiai įsivaizduojamas.

Tačiau vasaros malonumai, tokie kaip saulės vonios, šiluma ar padidėjęs fizinis aktyvumas, daro įtaką mūsų organizmui. Aktyviai ilsintis, daugiau laiko praleidžiant gamtoje, taip pat sportuojant, išauga organizmui reikalingų mineralinių medžiagų poreikis. Laiku nepapildžius mineralinių medžiagų atsargų, jų trūkumas gali atsispindėti mūsų išvaizdoje, savijautoje bei sporto rezultatuose.

Vasaros malonumai, tokie kaip saulės vonios, šiluma ar padidėjęs fizinis aktyvumas, daro įtaką mūsų organizmui. Aktyviai ilsintis, daugiau laiko praleidžiant gamtoje, taip pat sportuojant, išauga organizmui reikalingų mineralinių medžiagų poreikis. Palmiros Mart nuotr.

Tad kokių mineralų ir kokiose versmėse jų ieškoti, kad ne tik akys, bet ir oda švytėtų, o energijos užtektų ne tik darbams atlikti, bet ir vakaro treniruotei pabaigti? „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančios „Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė apžvelgia, kokie mineralai reikalingiausi grožiui bei neišsenkančiai energijai.

Magnis – gražiai odai

Žvelgiant į grožį iš biologinės perspektyvos galima teigti, jog rūpinantis sveikata, o taip pat  ir grožiu, pirmiausia svarbu užtikrinti vandens bei mineralinių medžiagų pakankamą kiekį ir balansą. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti gerą odos būklę vasarą, gydytoja pirmiausia pataria vartoti pakankamai skysčių, kadangi esant šiltiems orams dėl padidėjusio prakaitavimo jų poreikis ženkliai didesnis nei kitais metų laikais. Kaip žinoma, kartu su skysčiais iš organizmo  pasišalina odai bei visam organizmui naudingos mineralinės medžiagos.

„Magnis – ypatingai reikalingas mineralas sveikai odai. Pakankamas magnio kiekis užtikrina reguliarią ląstelių regeneraciją. Trūkstant vandens bei magnio, oda tampa mažiau elastinga ir dvigubai jautresnė laisvųjų radikalų poveikiui, kuris lemia odos degeneraciją bei raukšlių atsiradimą. Užtikrinus pakankamą magnio kiekį organizme, odai bus žymiai lengviau sureguliuoti drėgmės balansą, ji išliks elastinga ir jauna“, – tvirtina šeimos gydytoja K. Lebedevaitė.

Kartais labai naudinga pasimėgauti magniu gaunamu ne tik su maistu ar gėrimais, bet taip pat ir per odą gaunamu magniu. Ypatingai gerą efektą odos būklei turi įvairios kaukės su jūros dumbliais ar kitos, praturtintos magniu.

Geležis – energijos šaltinis

Tam, kad ne tik atrodytume puikiai, bet ir pakaktų energijos džiaugtis vasaros pramogomis, svarbūs bendrą energijos kiekį užtikrinantys mineralai. Mineralas, padėsiantis nuversti kalnus – geležis. Pagrindinė geležies funkcija organizme – viso organizmo aprūpinimas deguonimi.

„Trūkstant geležies juntamas bendras nuovargis, prastėja ištvermė, darbingumas, gali imti varginti galvos skausmai, mieguistumas, mirgėjimas akyse, dusulys, dažnas širdies plakimas“, – teigia K. Lebedevaitė.

Geležies stokos anemija – gan dažna liga tarp jaunų žmonių, vaikų ir paauglių. Dažnai geležies trūkumas pasireiškia, kai padidėja jos poreikis ir iki tol gauti geležies kiekiai būna per maži.

„Dažniausiai tai stebima nėščiosioms, greitai augantiems vaikams ir paaugliams, moterims dėl gausių menstruacijų. Geležies stoka taip pat turi neigiamą poveikį odos ir gleivinių bei plaukų ir nagų būklei. Trūkstant šio mikroelemento vargina plaukų slinkimas, jie tampa silpni, lūžinėja. Dėl geležies stokos nagai lūžinėja, yra trapūs. Stingant geležies vargina įvairaus laipsnio, sunkiai gyjantys gleivinių išopėjimai. Įdomus geležies stokos simptomas – skonio pika. Jis pasireiškia nenumalšinamu noru valgyti keistus dalykus – ledą, kreidą, plaukus, smėlį ir pan.“, – aiškina gydytoja. Geležis taip pat labai svarbus elementas sportuojantiems. Dėl jos vaidmens deguonies pernešime sportuojant nekankina dusulys, o deguonies trūkumo nejaučiantys raumenys leidžia pasiekti geresnių sporto rezultatų.

Kalis ir magnis – efektyviam sportui

Sportininkams, o ypatingai kardio treniruočių mėgėjams, reikėtų nepamiršti kalio ir magnio mineralų tandemo. Magnis ne tik būtinas visaverčiam kalio įsisavinimui, tačiau taip pat dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procesuose bei centrinės nervų sistemos veikloje. Magnis dalyvauja daugiau nei 300 įvairių cheminių reakcijų, kurios vyksta mūsų organizme. Viena iš veikimo sričių – dalyvavimas raumenų veikloje. Trūkstant magnio ilgainiui ima varginti mėšlungis – nevalingas įvairių sričių griaučių skersaruožių raumenų susitraukimas ir spazmas.

Antrasis mineralas – kalis atsakingas už gerą visų organizmo raumenų, tame tarpe ir paties svarbiausiojo – širdies raumens, darbą. Reikėtų nepamiršti, kad intensyvių treniruočių metu padidėjus prakaitavimui, dalis mineralinių medžiagų pasišalina per odą su prakaitu, todėl aktyviai sportuojantiems reikalinga suvartoti šiek tiek didesnes mineralinių medžiagų dozes.

„Trūkstant kalio, net ir ramybės būsenoje širdies ritmas gali tapti dažnas ir nereguliarus, tokiais atvejais bėgimo takelį derėtų pamiršti. Atsiradus minėtiems nusiskundimams, rekomenduojama kreiptis į šeimos  gydytoją dėl elektrolitų koncentracijos ištyrimo kraujyje ir elektrokardiogramos užrašymo. Minimali kalio stoka  gali būti koreguojama maisto papildais, didesnį deficitą kartais tenka atstatyti ir kalio tirpalo infuzijomis į veną“, – pasakoja K. Lebedevaitė. Norint išvengti ryškių kalio deficito požymių, rekomenduojama užtikrinti pakankamą jo gavimą su maistu, natūraliu mineraliniu vandeniu „Rasa“ ar papildais.

Na, o sunkumų kilnotojus, sporto salėje išliejančius daug prakaito, dažnai vilioja suvalgyti kažką sūriau: taip organizmas prašo gausiai prakaituojant netenkamo natrio – mineralo, taip pat reikalingo gerai raumenų funkcijai palaikyti.

„Natris organizme taip pat atlieka daug įvairių funkcijų. Jis reikalingas kiekvienai ląstelei, palaiko jos elektrinę pusiausvyrą. Jis atlieka svarbų vaidmenį nervinio impulso sklidime, kas lemia darnų raumens ir nervo bendradarbiavimą ir kokybišką raumens susitraukimą“, – teigia gydytoja K. Lebedevaitė.

Kur ieškoti grožio ir energijos šaltinių?

Jos teigimu, pakankamą mineralinių medžiagų kiekį palaikyti leidžia subalansuota ir sveika mityba.

„Svarbu valgyti kuo daugiau natūralių visaverčių maisto produktų. Magnio gausu žalios spalvos daržovėse bei kakavoje, riešutuose; geležies – mėsoje, pupelėse, kukurūzų dribsniuose; kalio – džiovintuose abrikosuose, bananuose, natrio – valgomojoje druskoje“, –  pataria gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Visus šiuos mikroelementus galima rasti ne tik maiste, bet ir gėrimuose, pavyzdžiui, natūraliame mineraliniame vandenyje.

Daugelis lietuviškų natūralių mineralinių vandenų savo sudėtyje turi magnio, kalio, natrio bei geležies. Mineralinis vanduo ne tik puikiai malšina troškulį, atstato drėgmės balansą organizme, bet ir suteikia organizmui būtinųjų naudingųjų medžiagų bei mikroelementų.

Tad subalansavus mitybą, apimančią ne tik maisto produktus, bet ir gėrimus, galima tinkamai praleisti vasarą ir sveikiems pasitikti artėjantį rudenį.

REKLAMA: magnio nauda sportuojantiems. 

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This