Palangos miesto viešojoje bibliotekoje Dramų skaitymų draugijos surengė susitikimą su rašytoju Herkumi Kunčiumi, kurio metu buvo galima išgirsti dramą „Avangardistai“ iš rašytojo naujos knygos „Nušviesta“.

„Avangardistai“ – tai pjesė, skirta menininkams Jurgiui Mačiūnui, Džonui Lenonui, Jonui Mekui bei Yoko Ono.

„Remiantis literatūra sudėliojau pjesę iš keliolikos scenų, kurios atskleidžia jų komunistines pažiūras“, – teigė H. Kunčius.

Vakaro svečiai; Herkus Kunčius, Loreta Mačianskaitė ir Vytautas Balsys.

Kūrinyje aprašomas „fluxus“ judėjimas, susikūręs praėjusio šimtmečio 7-ame dešimtmetyje.

„Rengiant knygą reikia sutikrinti visas citatas, tačiau paskaičiusi toliau supratau, kad visa pjesė sudaryta vien iš citatų, iš įvairių Meko, Yoko Ono susirašinėjimų. Visa ši medžiaga yra tikra, neišgalvota, Herkus Kunčius ją tiesiog įdomiai sudėliojo“, – įžvalgomis dalijosi humanitarinių mokslų daktarė Loreta Mačianskaitė.

„Man labiausiai įsiminė viena istorija. J. Mačiūnas gyveno pas Joną Meko bute ir dalį savo eksponatų atidavė, o kitą dalį norėjo sudeginti, tačiau prasidėjus degimui kaimynai pasiskundė dėl dūmų ir ta dalis liko nesudeginta. Po daug metų meno kolekcija buvo nupirkta už 11 milijonų litų, ji dingo, tačiau A. Zuoko skandalo metu ši „fluxus“ kolekcija buvo rasta jo garaže“, – kalbėjo teatro ir televizijos režisierius Vytautas Balsys.

„Prancūzams komedija yra pagrindinis meno žanras, tai savotiška intelekto forma. Pastebėjau, kad Herkaus Kunčio mąstymo būdas apie kultūrą bei jos istoriją yra ironija bei humoras“, – teigė L. Mačianskaitė, pabrėžusi, kad lietuviai ne visada lengvai supranta humorą.

„Ši pjesė mane žavi tuo, kad visi personažai nuo pradžios iki galo yra veiksme, kūrinio laikas yra ir šiandien, ir tai, kas vyko prieš daug metų. Visa tai dera ir sudaro absurdą. Autorius atskleidžia „fluxus‘ žavesį. Jis dirba kaip mokslininkas, tačiau šią mokslinę medžiagą pateikia meniškai“, – komentavo Vytautas Balsys.

„Studijavau istoriją, domėjausi avangardistais, taip pat turėjau ryšių su „fluxus“ judėjimo „įpėdiniais“. Daug metų rinkau medžiagą, skaičiau knygas įvairiomis kalbomis. Vieną dieną į Ventspilį susivežiau visą savo medžiagą, susidėliojęs mintis pradėjau rašyti ir ši drama gimė per mėnesį“, – savo ruožtu sakė pjesės autorius.