Tęsiantis akcijai „Lašiša 2020“, Aplinkos apsaugos departamentas per mėnesį patikrino visus Lietuvos žuvitakius, gyvybiškai svarbius migruojančioms žuvims. Iš 25 žuvitakių tik dviejų veikla buvo sutrikusi.

Pasak tikrinimus atlikusio Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Kęstučio Motiekaičio, šiais metais vienas iš akcijos „Lašiša“ akcentų ne tik pažeidimų prevencija, bet ir sklandžios žuvitakių veiklos užtikrinimas.

„Per rugsėjį patikrinome visus Lietuvos žuvitakius ir pašalinome iškilusius trikdžius. Taip pat norėčiau, pabrėžti, kad spalio 1–15 d. žvejai mėgėjai, norintys sužvejoti lašišą arba šlakį, tai padaryti galės tik su sąlyga, kad žuvį sugavę ją greitai paleis atgal į vandens telkinį. O suintensyvėjus žvejybai bus dar aktyviau kontroliuojamos lašišinės upės pasitelkiant policijos departamentą, Viešojo saugumo tarnybą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus“, – pranešime spaudai teigia A. Motiekaitis.

Kadangi akcijos „Lašiša“ tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų neršto ir migracijos vietose, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai lašišinėse upėse iki gruodžio 31 d. tikrins, kaip funkcionuoja įrengti žuvitakiai.

Įrengtos pralaidos sudaro sąlygas migruoti ne tik rudenį neršiančioms lašišoms ir šlakiams, bet ir  pavasarį migruojančioms kuojoms, karšiams, ešeriams ir kiršliams.

Žemiau nurodyti žuvitakiai lašišiniuose vandens telkiniuose Vakarų Lietuvoje šių žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu turi veikti visą teorinį žuvų neršto ir migracijos laikotarpį – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

• Agluonėnų, Klaipėdos r., Agluona (11,0)
• Grąžčių, Rietavo sav.,  Minija (182,0)
• Laukžemės, Kretingos r., Šventoji (16,5)
• Šilutės, Šilutės r., Šyša (10,6)

Kadangi šiuo metu į nerštavietes migruojančios lašišos ir šlakiai susiduria su daug kliūčių, pvz., su kabliaujančiais ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis, būtina užtikrinti šioms žuvims kuo geresnes sąlygas pasiekti nerštavietes.