„Taip, universitetas dabar savistovis, tarpinis tikslas pasiektas, bet ar jis išliks toks po keleto metų? Universitetų reforma yra labai geras dalykas, tai geras katalizatorius Klaipėdos universitetui padaryti restartą, atsispirti ir užsitikrinti ateities sėkmę”, – Klaipėdos pramonininkų asociacijos organizuotoje diskusijoje „Kam ateities universitetas: mokslui, verslui, miestui?“ pirmadienį sakė Klaipėdos universiteto (KU) Tarybos pirmininkas, Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika.

KU rektorius Eimutis Juzeliūnas informavo, kad struktūrinė pertvarka įstaigoje vyksta toliau – jau šiemet turėtų likti tik trys fakultetai. Vasarį planuojama atidaryti Jūros tyrimų institutą, žadama perimti Žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje, o Menų akademija iki rugsėjo bus perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – naujas priėmimas jau bus vykdomas Vilniuje. Taip pat numatomas universitetinės gimnazijos steigimas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Matome tamprią sąveiką su valstybinėmis ir privačiomis kolegijomis. Yra du partneriai – savivalda ir verslas. Labai svarbu turėti užsienio partnerius. Vyksta diskusijos su Rostoko universitetu, planuojame bendras studijų programas. Rostoke yra stipri jūrinių studijų sritis”, – dėstė rektorius.

Pasak jo, Vyriausybei iki vasario 15 d. turi būti pateiktas veiksmų planas, kuriame turi būti įvardinti regiono savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų finansiniai bei kiti įsipareigojimai.

„Tačiau savivalda pagal dabartinius įstatymus negali tiesiogiai finansuoti aukštojo mokslo. Reikia keisti įstatymą”, – teigė E. Juzeliūnas.

Kokie pasiūlymai?

Diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas išreiškė įsitikinimą, kad jei KU norės išlikti, turės būti tarptautinis.

„Įmonės pirmiausia perka inovacijas, bet jos gali pirkti globaliai ir renkasi geriausią produktą. Darbo jėgą kvalifikuotą galima pritraukti irgi iš bet kur. Startupams irgi nebūtina, kad būtų vietinis universitetas. Tad reikia žiūrėti, ką galima turėti unikalaus. Elektrinis autobusas atsirado tik Klaipėdos universiteto dėka. Jei pasiseks, statys gamykla pas mus. Jei ne atitinkamas Klaipėdos universiteto pažadas, biotechnologinis Vlado Bumelio projektas net nesvarstytų galimybės investuoti Klaipėdoje. Dabartiniams zonos gyventojams toks universitetas, kaip dabar, nėra būtinas. Klaipėdai nereikia vien tik regioninio universiteto, reikia, kad būtų tarptautinės kompetencijos. Ne vidutinio lygio, konkuruojantis vidaus rinkoje, o konkuruojantis Baltijos regione, turintis išskirtinių studijų, kompetencijų”,  – dėstė E. Kiudulas.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, kad jūriniam verslui KU yra labai svarbus. Jis teigiamai vertino ir  universitetinės gimnazijos idėją. Pastarąją palaiko ir „Žemynos” gimnazija, kurios atstovė pirminė KU, kad tokią idėją kelia jau ne pirmą kartą.

„Technologiniai, humanitariniai, socialiniai mokslai turi derėti. Nepasitikėjimas vienas kitu skiria verslą ir universitetą. Universitetas negali būti sėkmingas be verslo. Alesunde, Norvegijoje, yra jūrinis klasteris, kurio branduolys – universitetas. Klasteris per metus generuoja 7 milijardų eurų, o universitetas kasdien sprendžia verslo problemas”, – savo ruožtu sakė KU Tarybos pirmininkas A. Šileika.

Arnoldo Šileikos nuomone, per 1-3 metus galima stabilizuoti KU situaciją, o vėliau jau galima galvoti apie augimą, ėjimą į priekį. Verslas, ant jo, neturėtų apsiriboti vien tik stipendijų skyrimu, tačiau tokiu atveju universitetas turėtų užtikrinti pridėtinę vertę.

„Pirmiausia turi būti universiteto ir jo bendruomenės lyderystė. Jei nerodysite ambicijų, ryžto kautis už universitetą, niekas nepadės. Taip, universitetas dabar savistovis, tarpinis tikslas pasiektas, bet ar jis išliks toks po keleto metų? Universitetų reforma yra labai geras dalykas, tai geras katalizatorius universitetui padaryti restartą, atsispirti ir užsitikrinti ateities sėkmę. Reikia galvoti, kaip pritraukti studentų iš visos Lietuvos, ne tik regiono”, – sakė A. Šileika, paminėjęs, kad jo vadovaujamos Vakarų laivų gamyklos atstovai per metus aplankė 32 mokyklas, beveik 700 vaikų pristatė, kas yra uostas, jūrinės inžinerijos, kaip galima čia įsidarbinti, o įmonė į ekskursiją priėmė apie 1200 vaikų.

Seimo narys Dainius Kepenis savo ruožtu tikino, kad Klaipėda esą jau seniai galėjo tapti lyderiu sveikatos srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje.

„Iniciatyva turi iš jūsų ateiti. Tikiuosi, kad ne tik technologine kryptimi eis universitetas”, – sakė jis.

Vidinės konkurencijos neliks?

Kitas Seimo narys Simonas Gentvilas priminė, kad Klaipėdoje šiuo metu veikia 7 aukštosios mokyklos, tarp kurių yra ir du universitetai ir klausė, kaip vyksta diskusija apie nekonkuravimą tarpusavyje.

Rektorius E. Juzeliūnas tikino, kad ne kartą apie tai jau buvo kalbėta, pasirašytas atitinkamas pasiūlymas.

„Suplanavome bendradarbiavimą. Yra panašių studijų programų, galvojame, kaip optimizuoti. Šioje vietoje konkurencija nereikalinga, turi būti bendradarbiavimas”, – teigė jis.

KU Studijų prorektorė Leta Dromantienė savo ruožtu pabrėžė, kad šiemet universitetas jau atsisakė trečdalio bakalauro programų, toliau peržiūri studijų trukmę.