Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas, dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.

Tai reiškia, kad šių žmonių pajamos lapkritį bus mažesnės negu rugsėjį ir spalį (išskyrus darbuotojus, kurie ir anksčiau gavo minimalią mėnesio algą). Kol kas ramina tik tai, kad dabartinio karantino sąlygos yra ne tokios griežtos, kokios buvo kovą ar balandį, todėl bent lapkritį neturėtume matyti tokio atleidimų ar darbuotojų, patiriančių prastovas, masto, koks buvo pavasarį.

Trečdalis visų įmonių, paskelbusių prastovas, veikia maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Martyno Vainoriaus nuotr.

Antrasis karantinas neturėjo tapti didele staigmena gyventojams. Apie būtinybę namų ūkiams finansiškai ruoštis šiai žiemai pasibaigus pirmajam karantinui buvo kalbama nemažai. Nors gyventojų indėliai kredito įstaigose stabiliai auga pastaraisiais mėnesiais, galima nuspėti, kad augimą lėmė didesnes pajamas gaunančių ir sektoriuose, mažiau paveiktuose pandemijos, dirbančių asmenų turimos santaupos. Todėl mažesnes pajamas gaunantiems asmenims vėlyvas ruduo ir žiema bus vėl sudėtingi.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys apie įmones, kurios darbuotojams yra paskelbusios prastovas, aiškiai rodo, kam paaštrėjusi pandemija ir antrasis karantinas smogė labiausiai. Trečdalis visų įmonių, paskelbusių prastovas, veikia maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Akivaizdu, kad maitinimo įstaigoms maisto išsinešimui paslauga atneša tik nedidelę dalį pajamų, todėl jos yra priverstos arba darbuotojams skelbti prastovą, arba juos atleisti.

Bent šios savaitės pradžioje Užimtumo tarnybos duomenys nerodo, kad darbdaviai skubėtų atsisveikinti su darbuotojais, todėl panašu, kad pirmiausia renkamasi prastovų alternatyva.

Tą patį galima pasakyti ir apie apgyvendinimo įstaigas. Nors joms nedraudžiama dirbti, nakvojančių jose asmenų srautas yra nedidelis, todėl taip pat įmonių darbuotojams tenka nutraukti darbus ir būti prastovoje.

Tikimybė, kad lapkričio 29 dieną Lietuvoje baigsis karantinas, yra maža, todėl daugeliui šių sektorių darbuotojų ir visą gruodį gali tekti praleisti be darbo gaunant minimalios algos dydžio pajamas.

Reikėtų priminti, kad valstybė teikia prastovų subsidijas, kurios priklauso nuo to, kiek prisidėti sutinka darbdavys. Subsidija už darbuotojus iki 60 metų siekia 70 arba 90 proc. darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 607 arba 910,5 euro. Ir tik už vyresnius negu 60 metų darbuotojus subsidija gali siekti 100 procentų minimalios mėnesio algos.

Galima suprasti darbdavius, kuriems skirti prastovų išlaidoms 10 proc. yra sudėtinga, tačiau čia, matyt, galime įžvelgti ir vertybinį motyvą, kad verslas turėtų nors kažkiek prisidėti, kad nebūtų visiškai asimetrinio rizikos pasidalinimo tarp valdžios ir verslo. Tiesa, kitose Europos Sąjungos šalyse yra pavyzdžių, kai tam tikrų sektorių darbdaviai neturi visiškai prisidėti prie darbuotojų sąnaudų padengimo prastovų metu.

Nors mažmeninės prekybos sektorius yra antras pagal įmonių, paskelbusių darbuotojams prastovą, skaičių, bet įmonių skaičius yra gerokai mažesnis negu per karantiną pavasarį. Pagrindinė priežastis yra ta, kad, priešingai negu kovą ar balandį, prekyba fizinėse parduotuvėse nėra sustabdyta. Tiesa, gyventojų prekybos vietose apsilanko nedaug, todėl savaime suprantama, kad ir šiame sektoriuje kai kuriems darbuotojams bus skelbiama prastova, tačiau jų skaičius bus mažesnis negu pavasarį.

Reikėtų priminti, kad prekybos sektorius yra antras daugiausiai darbuotojų turintis verslas po apdirbamosios gamybos, todėl nuo to, kaip seksis šiam sektoriui, labai priklauso ir visos ekonomikos bei darbo rinkos pokyčiai.

Nepamirškime ir to, kad šiemet kalėdinė prekyba kelsis iš parduotuvių į internetinę erdvę, todėl nors mažiau darbo turės parduotuvėse dirbantys pardavėjai, daugiau jo bus prekių pristatymu besiverčiančioms įmonėms.

Nenuostabu tai, kad trečias pagal prastovas paskelbusių įmonių skaičių yra meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo sektorius. Šios įmonės neturi galimybių teikti paslaugų, todėl daugeliui darbuotojų lapkritį ir gruodį bus paskelbta prastova. Nepamirškime ir to, kad šiame sektoriuje dirba daug savarankiškai dirbančių asmenų, kurie gali kreiptis tik dėl 257 eurų išmokos. Tai daug mažesnė išmoka palyginti su minimalia mėnesio alga, su kuria susietos subsidijos už prastovas samdomiems darbuotojams.

Kadangi šio karantino metu savarankiškai dirbančio asmens išmoką gali gauti tik tuose sektoriuose, kurių veikla negalima dėl karantino ribojimų asmenys, o ne visi, kaip buvo pirmo karantino metu, valstybė galėtų padidinti šios išmokos sumą arba bent jau susieti ją su praėjusiais metais sumokėtais mokesčiais.

Kol kas antras karantinas padarė nedidelę neigiamą įtaką pramonės ir krovinių vežimu besiverčiančioms įmonėms, o šie sektoriai yra pirmas ir trečias pagal dydį darbdaviai šalyje. Yra nemažai vilčių, kad šie verslai antrąjį karantiną išgyvens gerokai lengviau negu pirmąjį. Be to, kol nėra dėl karantino uždraustas privačių sveikatos paslaugų teikimas, tol nematome ir neigiamų darbuotojų skaičiaus pokyčių šiame sektoriuje.

Tačiau tai, kad per dabartinį karantiną ribojimai yra švelnesni negu per pirmąjį, nereiškia, kad jie dar negriežtės po kelių savaičių, jeigu epidemiologinė padėtis šalyje dar prastės.