Restauruotos senove dvelkiančios Jono kalnelio poternos tapo ir galvos skausmu, nes sudėtinga sugalvoti, kokiai veiklai jos yra tinkamos.
Restauruota B poterna visuomenei buvo atvira vos kelis kartus, kai į ją buvo surengtos ekskursijos Turizmo dienos proga. Virginijos Spurytės nuotr.
Bendrovei „Pamario restauratorius“ už 2,85 mln. eurų sutvarkius ir aktyviam klaipėdiečių laisvalaikiui pritaikius Bastionų kompleksą, kuris geriau žinomas kaip Jono kalnelis, sykiu buvo sutvarkytos ir išlikusios poternos. Darbininkai restauravo poternų plytų mūrą, grindis, įėjimo ir išėjimo duris.
Rugsėjo pabaigoje kelias ekskursijas šiose poternose surengė Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centras. Jau tuomet jo vadovė Romena Savickienė teigė, kad reikia ieškoti sprendimų, kas bus poternų šeimininkas, kas jose galėtų įsikurti.
Šią savaitę Klaipėdos savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Jono kalnelio poternų tolimesnio naudojimo, tačiau konkrečių sprendimų nepriimta. Pasitarime dalyvavo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus bei Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centro atstovai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Dobranskio teigimu, labai norėtųsi išgirsti daugiau kultūros srities darbuotojų nuomonių apie poternų tolimesnį naudojimą, todėl svarstoma organizuoti tokią diskusiją.
„Poternos gražiai suremontuotos, įrengtas sanitarinis mazgas, tačiau jose nėra šildymo, todėl labai drėgna. Manau, kad yra techninių galimybių šiuos nepatogumus išspręsti. Tačiau pirmiausia turime apsispręsti, ką toliau darome. Esminis klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, ar poternas išnuomoti, atiduoti panaudai ir pan.“, – teigė A. Dobranskis.
Anot jo, vienoje iš poternų, į kurią galima patekti iš Klaipėdos senamiesčio, šiuo metu yra saugomi Jono bažnyčios vietoje rasti palaikai. Todėl realiai kalbama tik apie poternos, kuri yra arčiau Kultūros fabriko, ir žinoma kaip B poterna, panaudojimo galimybes.
„Mes pasitarime sutarėme, kad toje vietoje puikiai tiktų lauko kavinukė ir ypač vasarą. Galbūt poternoje būtų galima įrengti galeriją. Tad lyg ir reikėtų apsispręsti, ar kalbame tik apie veiklą vasarą, ar visus metus. Kol kas visi pamąstymai yra labai preliminarūs, todėl ir norime platesnės diskusijos su kultūros darbuotojais. Veiklos poternose norisi, bet idėjų trūksta“, – neslėpė A. Dobranskis.
eilinis. Sukiša bemaž 3mln miesto pinigų ir po to dejuoja „…įrengtas sanitarinis mazgas, tačiau jose nėra šildymo, todėl labai drėgna…”. Įdėjos kainuoja ponas Dobranski nes prie jų rimtai reikia dirbti ir svarbiausia – visi darbai nuo įdėjos pasitvirtinimo pradedami, o ne nuo šlaitų betonavimo ir lempučių, ekranų dėliojimo daugiabučio kiemui. Visi pamiršo kiek miesto pinigų buvo sukišta į tos pelkės valymą kurioje dabar gali tik braidyti.
100 proc.
Manau kalnelyje būtų galima surengti ekspoziciją sulayžytų Dūdų ir pavadinti parodą „Išlysk Klaipėda iš Rūsio!”
Kaip sakė Ostapas Benderis :kam tau reikalingi pinigai kai neturi fantazijos
Labai gerai ,kad atnaujina naujas erdves. Su laiku atsiras idėjų kaip tas erdves panaudoti tikslingai. Yra keistų piliečių , kurie nemato pokyčių ..