Teisiamųjų suolus jau išmėginęs buvęs antstolis Albinas Zenkevičius ant savo kailio išbandė ir vieną iš nuo 2017-ųjų įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų naujovių – atsakomybę vairuotojams už alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
Už tai Klaipėdos apylinkės teismas jam paskyrė minimalią sankciją – 1000 eurų baudą ir atėmė teisę metus vairuoti automobilį. Tiesa, toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Albinui Zenkevičiui nepavyko įrodyti, kad jis išgėrė nežinodamas apie padarytą avariją. Martyno Vainoriaus nuotr.
Teisme atsidūrė byla, kurioje nagrinėtas pernai balandžio 15 d., apie 18.30 val., prekybos centro „Banginis“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvykęs incidentas, kai A. Zenkevičius, atbuline eiga statydamas automobilį „Toyota Land Cruiser”, apgadino šalia jau stovėjusį „VW Polo”. Vėliau atvykusi policija konstatavo, kad jis buvo girtas.
A. Zenkevičius tikino, kad „nepastebėjo, nesuprato ir nepajuto”, jog tai atsitiko. Vyras aiškino, kad automobilis buvo užkrautas iki pat viršaus dokumentais, o tai galėjo lemti, kad jis nepastebėjo, jog atsitrenkė į kitą mašiną. A. Zenkevičius taip pat akcentavo, kad vairavo svetimą automobilį su mechanine greičio dėže, kuriame nebuvo atstumo jutiklių. Minėjo ir tai, kad buvo labai sunki diena, darbo kontoroje vyko kraustymosi darbai, atvyko jo sutuoktinė, su kuria įvyko rimtas šeimyninis konfliktas, kas „įtakojo jo fizinę ir psichologinę būseną ir galėjo turėti įtakos, tam, kad galėjo nejusti kontakto su kitu automobiliu”.
Buvęs antstolis teigė, kad jei būtų pajutęs, kad padarė autoįvykį, pats būdamas teisininku, būtų pranešęs tarnyboms. Vyras teigė nuoširdžiai besigailintis, kad taip gavosi, jog nepajuto autoįvykio ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pripažino, kad „slystamasis kontaktas galėjo būti”.
Jo advokatas Raimundas Jurka akcentavo, kad šioje byloje svarbu išaiškinti, ar įvykus eismo įvykiui jo klientas suvokė šį faktą, nes „kad žmogus pastatė automobilį ir nuėjo išgerti – joks nusikaltimas“.
Dėl šio incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Zenkevičiaus kaltę” dėl Baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės už vairavimą išgėrus, kai alkoholio kraujyje daugiau negu 1,5 promilės. Tada prokuroras nurodė pradėti administracinę teiseną dėl minėtojo administracinio nusižengimo.
Visgi sprendimą paskelbusi teisėja Violeta Olcvikienė konstatavo, jog yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia skirti baudą už Administracinių nusižengimų kodekse nurodyto pažeidimo padarymą.
Buvo remtasi liudyto parodymais, kuris teigė, jog matė, kaip iš „Toyota Land Cruiser” išlipęs vyriškis, pažiūrėjo į nukentėjusį automobilį, „pasidžiaugė automobilio viduje esančiu šuniuku”. Iš vairuotojo reakcijos liudininkas sakė supratęs, kad jis suvokė, kad kliudė kitą automobilį. Paklausus vairuotojo, ar jis palauks nukentėjusio automobilio savininko, A. Zenkevičius esą patikino, kad palauks. Liudininkas teigė, jog iš vairuotojo išvaizdos bei judesių koordinacijos pasirodė, kad vyriškis yra neblaivus. Grįžęs liudininkas jau rado tik nukentėjusio automobilio savininkę, kuri, kaip suprato jis, dar nebuvo mačiusi, jog jos mašina apgadinta. Vėliau į vietą grįžo ir A. Zenkevičius. Jis esą pats pripažino, kad sugadino šios automobilį ir pasiūlė už sugadinimą sumokėti 100 eurų.
„Moteris šiam vyrui pareiškė, jog jis yra girtas, nes nuo jo sklinda alkoholio kvapas, tada ji paskambino į policiją”, – teigė liudytojas.
Atvykę pareigūnai A. Zenkevičiui nustatė 1,7 promilių girtumą.
Pasiremta ir eksperto išvadomis, kad „VW priekinio dešinio sparno pažeidimai galėjo susidaryti, kai šį automobilį kliudė užpakaliniu kairiu kampu atbuline eiga judėjęs automobilis TOYOTA”. Primintas ir faktas, kad pats A. Zinkevičius pasirašė protokolą dėl avarijos, kuriame „sutiko ir gailėjosi”, o tai neginčijamai patvirtina, kad avarija įvyko.
ISTORIJA
A. Zenkevičius pagarsėjo, kai 2012-ųjų lapkritį buvo nuteistas už 2009 m. per tarpininką paimtą 10 tūkst. eurų kyšį, kad panaikintų savo paties ankstesnį patvarkymą, kuriuo vykdant teisėtą išieškojimą buvo sustabdytos visos vienos bendrovės bankinių sąskaitų operacijos. Taip pat jis buvo nuteistas už tai, kad 2010 m. už 6 tūkst. litų (1 737 Eur) kyšį, kurio pareikalavo pats ir pats savo kontoroje priėmė, bendrovei neteisėtai sumažino išieškojimo vykdymo išlaidas.
Klaipėdos apygardos teismas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą A. Zenkevičių buvo pripažinęs kaltu ir nuteisęs 5 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Teismas iš antstolio konfiskavo 34 500 Lt bei priteisė nukentėjusiuoju pripažintam verslininkui 7 600 litų (2 201 Eur) turtinės ir neturtinės žalos. Kartu su antstoliu 3 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat atliekant pataisos namuose, buvo nuteistas ir Virgilijus Timbras, tarpininkavęs perduodant kyšį.
Abu nuteistieji skundėsi Apeliaciniam teismui. Jis jau atsižvelgė į tai, kad Seimas 2013-ųjų pabaigoje pakeitė Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą. Savo verdiktu Apeliacinis teismas A. Zenkevičiui paskyrė laisvės atėmimą 4 metams su 9 415 Eur dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. V. Timbrui buvo paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Taip pat jam skirta 5 649 Eur dydžio bauda.
Vyrai skundė ir šį sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio pabaigoje jį paliko nepakeistą.
A. Zenkevičius buvo atleistas iš anstolio pareigų, o jo vykdytos bylos, administruoti dokumentai bei lėšos buvo perduotos antstoliui Zenui Zenkevičiui.
Kada ta „legalu”nusikalteli,pażeideja,akipleša izoliuosite nuo źmonijos?