Patrauklioje Klaipėdoje vietoje apleistus statinius ir jiems priskirtą sklypą iš valstybės įsigijusi bendrovė įsivėlė į teisminius ginčus. Vienas jų – dėl savavališkų statybų – jau baigtas, o kitas, kuriame prokurorai gina viešąjį interesą dėl galimai neteisėtai užvaldytos žemės, dar tik prasidėjo.

Nelegaliai pradėta buvusių garažų rekonstrukcija buvo įteisinta. Martyno Vainoriaus nuotr.

Sumokėjo 1 mln. litų

Bendrovė „Nidos turtas“ dar 2013 metais laimėjo Turto banko paskelbtą aukcioną ir jame įsigijo K. Donelaičio a. 4A tuo metu buvusį apleistą pastatą, K. Donelaičio a. 5A stovėjusius garažus. Tame pačiame aukcione buvo parduotas ir šiems statiniams eksploatuoti priskirta beveik 2 ha ploto sklypo, esančio K. Donelaičio a. 1, 50,7 aro dalis. Už visus šiuos pirkinius „Nidos turtas“ sumokėjo 1,15 mln. litų.

Netrukus benamių irštva tuo metu tapęs K. Donelaičio a. 4A pastatas buvo rekonstruotas, jame įrengti 8 prabangūs būstai, kurie greitai sulaukė pirkėjų.

2016 metų pradžioje Klaipėdoje savivaldybė „Nidos turtui“ išdavė leidimą rekonstruoti K. Donelaičio a. 5A esančius garažus. Tačiau akyli klaipėdiečiai iškart pastebėjo, jog vyksta ne garažų rekonstrukcija, bet gyvenamojo namo statyba. 2016 metų rudenį „Nidos turto“ vadovas žiniasklaidai tvirtino, jog planai išties pasikeitė ir apie garažą toje vietoje jau nebegalvojama. Jis pažadėjo, jog statybos bus užkonservuotos, kol pavyks gauti visus reikiamus statybų leidimus.

Tačiau statybos nesustojo, o jas 2016 metų lapkritį patikrinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspektoriai nustatė, jog statinių rekonstrukcija vyksta neturint statybos leidimo. Todėl tų pačių metų gruodžio 12 dieną statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 23 dieną – privalomasis nurodymas išardyti trijų garažų savavališkai perstatytas dalis.

Ir šiandien K. Donelaičio g. adresu esantis objektas primena namo statybą, todėl „Atvira Klaipėda“ pasidomėjo, kad pasikeitė per ketverius metus.

Gavo leidimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė pateikė informaciją, jog 2017 metais buvo atliktas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas ir rugsėjo 28 dieną surašytame akte konstatuota, jog savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Todėl 2018 metų vasarį Statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 metų kovo 28 dienos sprendimu už akių civilinėje byloje įpareigojo atsakovę UAB „Nidos turtas“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant SLD (statybas leidžiantį dokumentą). Teismas nurodė, jog per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovė privalo savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

„Statytojas, nors ir turėdamas savavališkos statybos aktą, gali kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti SLD tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tokiu atveju, statytojas turi sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Jei tokio statinio statyba negalima arba statytojas nusprendžia neįteisinti tokio statinio statybos, tai tokiu atveju asmuo turi nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę“, – aiškino R. Kėkštienė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot jos, Statybos inspekcija gavo statytojo pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2019 metų gegužę yra gautas Klaipėdos savivaldybės administracijos išduotas SLD garažų pastatų rekonstravimui. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad jis yra teisėtas, taip pat konstatuota, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Tad buvo konstatuota, jog teismo įpareigojimas įvykdytas.

Žemę perkėlė prie parko

Tačiau „Nidos turtas“ dabar mina teismo slenksčius jau kitoje byloje, susijusioje su 2013 metais įsigytu turtu.

Bylą, gindama viešąjį interesą, iškėlė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Prokurorai reikalauja tam tikrus sandorius ir administracinius aktus pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją.

Nustatyta, jog „Nidos turtas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius galimai neteisėtai atliko valstybinės žemės mainus, nors tai draudžiama daryti nuo 2007 metų.

Pirkdamas statinius, „Nidos turtas“ įsigijo ir K. Donelaičio a. 1 esančio sklypo dalį, kurios plotas 50,7 aro. Ši dalis buvo priskirta eksploatuoti statinius. Tačiau po poros metų „Nidos turtas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius pasirašė, o notarė patvirtino žemės naudojimo susitarimą. Juo realiai buvo įforminti valstybinės žemės mainai. Šiuo susitarimu į gerokai geresnę vietą, greta Skulptūrų parko, buvo perkelta „Nidos turtui“ priklausanti 22,64 aro ploto žemės sklypo dalis, o valstybė savo nuosavybėn esą atsiėmė tokio pat ploto žemės dalį, kuri priklausė „Nidos turtui“.

Dalį tos perkeltos žemės „Nidos turtas“ sugebėjo parduoti. 7,68 aro plotą šalia Skulptūrų parko 2016 metais įsigijo moteris. Ji sumokėjo 40 tūkst. eurų. Tačiau buvo pasirašytas susitarimas, jog „Nidos turtas“ turi pakeisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama gyvenamųjų namų statyba, sklypą būtų galima aptverti. Susitarime užfiksuotas noras šioje sklypo dalyje statyti 300 kv. m ploto namą. Įvykdžius šias sąlygas būtų sumokėta visa suma, nes bendra sandorio vertė yra 190 tūkst. eurų.

Prokurorai įtaria, jog „Nidos turtas“ turėjo sumanymą visą 22,64 aro sklypo dalį suskaidyti mažesniais gabalėliais ir juos atskirai parduoti. Dabar to padaryti negalima, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kol vyko tyrimas ir vyksta teismai.

Ieškinys šokiravo

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė Klaipėdos apygardos teismui pateiktu ieškiniu prašo, jog negaliojančiu būtų pripažintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 metų rugsėjo 8 dieną pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Juo esą ir buvo įforminti valstybinės žemės mainai.

Ieškinyje taip pat nurodoma, jog pripažinus negaliojančiu tik minėtą susitarimą nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, todėl turi būti panaikintos ir minėto susitarimo pagrindu sukeltos materialinės ir teisinės pasekmės. Kitaip tariant, prokurorė teismo prašo panaikinti tarp „Nidos turtą“ ir pirkėjos pasirašytą žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį.

Prokurorė teismo taip pat prašo, jog restitucija turi būti taikoma natūra, t. y. atkeičiant sukeistas valstybinės žemės sklypo dalis, o „Nidos turtas“ savo pirkėjai turi sugrąžinti gautus 40 tūkst. eurų.

Teisme atsakovais yra ne tik „Nidos turtas“ ir minima pirkėja, bet ir Nacionalinė žemės tarnyba. Jos atstovas teisme tvirtino, kad prokuratūros ieškinį visiškai palaiko, nes valstybinės žemės mainai negalimi, todėl buvo padarytas pažeidimas.

„Nidos turtas“, švelniai tariant, yra šokiruotas dėl šito ieškinio.

„Nidos turtas“ atliko tai, ko prašė valstybė, sumokėjo rinkliavas, mokesčius, praėjo penkeri metai ir tada ieškinys, o tai reiškia finansinius nuostolius“, – teisme kalbėjo „Nidos turto“ interesus ginantis advokatas Darius Kurpavičius.

Jo gynybos pozicija remiasi tuo, jog valstybinės žemės mainai neįvyko, nes atskirais sklypais susikeista nebuvo, o tik to paties sklypo dalimis.

Advokatas taip pat citavo ir Europos Žmogaus Teisų Teismo išaiškinimą, kurio esmė ta, jog valstybės padarytų klaidų rizika ir kaina turi tekti valstybei, o ne sąžiningiems įgijėjams.

Tokios pat versijos laikėsi ir pirkėjos advokatas Audrius Saulėnas. Jis, be to, pirštu bedė ir į notarų veiklą, nes pirkimo-pardavimo sandorį tarp pirkėjos ir „Nidos turto“ patvirtino notaras.

„Asmuo, atvykęs pas notarą ir susimokėjęs tikrai nemažą sumą už paslaugas, turi pagrindo manyti, kad notaras išsiaiškina visas aplinkybes apie sandorių pagrįstumą ir teisėtumą. Ne fizinis asmuo turi tikrinti visas aplinkybes, o notaras“, – pabrėžė A. Saulėnas.

Klaipėdos apygardos teismas šios bylos nagrinėjime padarė pertrauką, nes vertina papildomai pateiktus prašymus dėl liudytojų.