Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmadienio vakarą pranešė, kad sekant Širvintų rajono merės Živilė Pinskuvienė pavyzdžiu, buvo įdėmiai peržiūrėti oficialūs sergančiųjų koronavirusu sąrašai, pateikiami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinėje sistemoje, ir fiksuoti galimi gausūs neatitikimai. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Sistemoje nurodoma, kad šiuo metu Kretingos rajone serga beveik 450 asmenų. Tačiau tik kiek daugiau nei 230 koronavirusas patvirtintas šiemet, t. y. nuo sausio 1 dienos. Likusiems gi koronavirusas patvirtintas dar praėjusių metų gruodį, lapkritį ar net spalį. Manau, kad kaip ir Jūs, taip ir aš netikiu, kad visi jie serga iki šiol. Tad šiandien pirmiausiai susisiekėme su rajono gydymo įstaigomis, kad šeimos gydytojai dar kartą sužiūrėtų, ar visi jų pasveikę pacientai yra suvesti į sistemą. Tačiau labiau gilinantis į šią situaciją, ką šiandien man patvirtino ir Ž. Pinskuvienė, aiškėja, kad problema slypi ir giliau, nei tik šeimos gydytojų nesudėtose varnelėse grafoje „pasveiko“. Realu, kad tikslių sergančiųjų skaičių iki šiol nežinome ir dėl iki šiol tarpusavyje vis dar „nesusikalbančių“ skirtingų institucijų skirtingų sistemų. O didžiausias krūvis išsiaiškinant šį sergančiųjų skaičiaus detektyvą ir vėl teks mūsų medikams”, – savo paskyroje „Facebook” tinkle rašo A. Kalnius. 

Jis primena, kad dėl dalies karantino palengvinimų Vyriausybė spręs atsižvelgdama į situaciją kiekvienoje Savivaldybėje. O vienas iš kriterijų – ne bendras sergančiųjų skaičius, bet susirgusiųjų skaičius Savivaldybėje per paskutiniąsias 14 dienų. Pagal šį kriterijų Kretingos rajonas šiandien užima 27-28 vietas.

„Tad jau paprašiau specialistų itin įdėmiai peržiūrėti paskutinių 2 savaičių susirgusiųjų sąrašus”, – teigia Kretingos rajono meras. 

Tuo metu Ž. Pinskuvienė pirmadienį vakare rašė išsiaiškinusi, jog tuo atveju, jei COVID-19 testas parodė teigiamą atsakymą, bet žmogus nesusisiekė su savo šeimos gydytoju ir apie tai nepranešė, faktas apie  pasveikimą taip pat nebus patvirtintas .

„Tą svarbią „varnelę“ uždėti teisę turi tik šeimos gydytojas. Ir visai nesvarbu, kad galbūt jautėtės pakankamai gerai, kad sulaukęs NVSC nurodymų, izoliavotės, o išbuvęs paskirtą saviizoliacijos laiką pasveikote ir gyvenote toliau. Juk ir sirgusių besimptome forma buvo ne vienas. O kur nutrūksta seka? Patvirtinimas dėl COVID-19 ligos yra matomas E-Sveikatos sistemoje, apie šį faktą NVSC gauna duomenis. O šeimos gydytojas, jei žmogus pats nepasiskambino ir nepasakė, kad serga, tai pamato tik tuo atveju, jei pats patikrina paciento sveikatos kortelę. Mano nuomone, ypač pandemijos metu, kai šeimos gydytojai ir taip dirba padidintu krūviu, toks sistemos absurdiškas veikimas yra tiesiog nesuvokiamas. Ar gali medikas, pas kurį yra prisirašę nuo 1000 iki 2000 pacientų, nuolat tikrinti visas jų korteles, ieškodamas, kuris galbūt susirgo, o kurį jau reikia patvirtinti kaip pasveikusį? Turint omeny, kiek valstybė investavo į sveikatos įstaigų sistemų tobulinimą, kiek projektų skambiais pavadinimais buvo įgyvendinta, tai tiesiog sunkiai suvokiama. Ar taip sudėtinga susieti sistemas ir automatiniais pranešimais informuoti atsakingus specialistus?”, – rašo Ž. Pinskuvienė. 

Anot jos, kol sistemų „varnelės” skraidžioja kažkur debesyse, sergančius skaičiuojame šimtais ir tūkstančiais, o šalies ekonomika praranda milijonus dėl užblokuoto smulkiojo verslo ir paslaugų sektoriaus”.