Dr. Linos Motuzienės, Neringos muziejų vadovės teigimu, didžiausias iššūkis kurorto kultūrininkams tebėra ateities neapibrėžtumas. Balandžio 1 d. penkerių metų jubiliejų pasitinkanti organizacija šią sukaktį įsivaizdavo švęsianti kitaip, nei leidžia pandemijos sąlygos. Tačiau suplanuotų darbų neatidėlioja, juolab kad Neringos muziejai – bene vienintelė šalies kultūros įstaiga, kuri vienu metu rūpinasi tokiais skirtingais objektais, kaip keli muziejai, švyturys bei ekspozicijos po atviru dangumi.

Nidos žvejo sodyba

„Iki pandemijos kurortinio sezono startas kiekvieną pavasarį ateidavo vis anksčiau. Praėjusieji ir šie metai – kitokie. Jau atvėrėme duris lankytojams, tačiau viltis sulaukti svečių galime sieti tik su judėjimo ribojimų atlaisvinimu. Šiuo metu kiekvienai idėjai turi turėti planą B. Kas, jeigu negalėsime susitikti su projektų partneriais gyvai, kas, jeigu bus keblu organizuoti svečių iš užsienio keliones, kas, jeigu nesurinksime planuotų įplaukų? Šioje patirtyje bandome įžvelgti teigiamų dalykų: kad ir kokia griežta, tai – efektyvi veiklų planavimo pamoka. Bet, žinoma, tikros vasaros – su galimybe bendrauti, keliauti, lankytis kultūros įstaigose ir renginiuose, – laukiame labiau nei bet kada iki šiol”, – pranešime cituojama L. Motuzienė.

2016-aisiais įkūrus biudžetinę įstaigą, buvo suvienyti ir jos padaliniais tapo keli kultūros objektai: rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Kuršių nerijos istorijos muziejus bei Nidos žvejo etnografinė sodyba. Neringos muziejų žinioje taip pat yra pernai lankytojams atvertas aukščiausias Kuršių nerijos objektas – istorinis Nidos švyturys, penktąjį dešimtmetį skaičiuojantis Juodkrantės Raganų kalno medžio skulptūrų parkas ir kurėnų vėtrungių ekspozicija Kuršių marių krantinėje Nidoje. Be to, įstaiga rūpinasi ryšiais su akademine bendruomene, Kuršių nerijos istorijai skirtų knygų leidyba ir renginių – nuo konferencijų iki masinių švenčių – organizavimu.

Pasak direktorės, atnaujinant Nidos žvejo etnografinės sodybos ekspoziciją buvo siekiama sukurti sustabdytos akimirkos įspūdį, kad lankytojai pasijustų patekę į žvejo namus, kuriuose verda kasdienis gyvenimas. Tam pasitarnavo instaliacijos, vaizdo projekcijos ir kiti sprendimai. Panašiu metodu kiek anksčiau atnaujintas ir Th. Manno memorialinis muziejus.

Eksponatų fondą įstaiga tebeformuoja – artefaktų paieškas gerokai palengvina tiek tarptautiniai ryšiai, tiek internetas. Padedant Neringos savivaldybei pavyko įsigyti garsiosios XIX a. pab. – XX a. pr. Nidos dailininkų kolonijos menininko Ernsto Mollenhauerio paveikslą, tapytą Nidoje 1924 metais, vokiečių istoriko Waltherio Hubatscho studijų laikų Karaliaučiaus universitete atributiką, indą su įspaudu „Herm. Blode”, menantį iki Antrojo pasaulinio karo gyvavusio žymaus Hermanno Blodės viešbučio laikus.

Anot L. Motuzienės, tarptautiškumas – nuo seno vienas ryškiausių Neringos turizmo bruožų. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau dėmesio sulaukiama ir iš tautiečių.