Darbo rinkoje fiksuojamos teigiamos tendencijos – šiais metais mažėja darbo neturinčių asmenų, auga laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių asmenų skaičius. Tuo tarpu darbo paklausa kovą, palyginti su vasariu, šoktelėjo net 30,6 proc. Darbdaviai per mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Pernai tokiu laikotarpiu buvo 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų.

Registruotas nedarbas nukrito 1 proc. punkto iki 15,1 proc. Balandžio 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 259,8 tūkst. asmenų – 17,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 90,4 tūkst. daugiau nei prieš metus.

„Darbo rinkos atsigavimo pokyčiai stebimi keletą mėnesių, kai palaipsniui mažėjo naujų klientų, o darbo pasiūlymų skaičius buvo panašus kaip ankstesniais metais. Vis tiktai registruoto nedarbo rodiklis išlieka aukštas ir dėl pandemijos uždarytų verslų, ir dėl struktūrinio nedarbo regionuose. Tik atvėrus veiklas, ypač paslaugų sektoriaus, matysime išsamesnį vaizdą“, – pranešime spaudai pastebi Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Įsidarbinimo galimybės kovą labiausiai augo elektros inžinerijos technikams, dažytojams, nekvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams ir apdirbimo pramonės darbininkams, virėjams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams.

Per mėnesį įdarbinta 32,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų –  36,5 proc. daugiau nei vasarį. Net 45,6 proc. (21,6 tūkst.) daugiau asmenų padėta įsidarbinti, 41,2 proc. (1,4 tūkst.) daugiau dalyvauja remiamo užimtumo priemonėse. Daugiausiai – 0,6 tūkst. iš pradėjusių dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse įdarbinti subsidijuojant. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 9,3 tūkst. asmenų – tai 1,5 tūkst. daugiau nei vasarį.

Per tris šių metų mėnesius dirbti pradėjo 51,2 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų –  tai 9,9 tūkst. (23,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu.