Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-04-13 |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokurorės, gynusios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.
Klaipėdos apygardos prokuratūra praneša, jog ji dar 2018 metų liepą buvo gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl galbūt neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui. Tokio leidimo buvo prašoma statiniui, esančiam valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostos teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėtas patikrinimas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės atlikto tyrimo duomenimis, 134,44 kv. m ploto laikiną kavinės pastatą, esantį valstybinės žemės sklype, 1995 metais įsigijo fizinis asmuo kaip laikiną statinį nusigriovimui.
Palangos miesto savivaldybė šiam pastatui eksploatuoti 1997 m. išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui. Nugriovimui įsigytas pastatas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 metų sprendimu buvo įregistruotas kaip nekilnojamas turtas, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pastato savininkui neprižiūrint ir neeksploatuojant įsigyto turto valstybinėje žemėje, pastatas sugriuvo, sudegė, o teritorija buvo apleista.
Tik 2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau leidimas buvo išduotas be žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – sutikimo.
Prokurorė L. Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas, įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokurorės reikalavimą, NŽT inicijavo civilinę bylą.
Be to, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai.
Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą pastato savininkas apskundė.
Jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 7 dienos nutartimi paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą