Neringos meras Darius Jasaitis, kurorto gyventojams pristatęs 2020 metų veiklos ataskaitą, teigia, kad praėję metai Neringai buvo ypatingi – nestokojo gražių sukakčių, naujų projektų, netikėtų iššūkių. Planus ir darbus koregavo pasaulį palietusi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija.

Atstovaujant neringiškių interesus, praėjusiais metais siekta šalies teisės aktų pakeitimų. Neringos savivaldybei inicijavus, priimti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai, siekiant išsaugoti šimtametes Kuršių nerijos tradicijas ir kulinarinį paveldą – žuvies rūkymą. Vyko susitikimai ir posėdžiai dėl Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimų, kuriais neringiškiams būtų įtvirtinta pirmumo teisė patekti į AB „Smiltynės perkėla“ keltus.

Darius Jasaitis. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Bendradarbiaujant su AB „Smiltynės perkėla“ pasiekta, kad būtų priimti sprendimai, kurių dėka pradėta taikyti vienoda perkėlimo keltais kainodara, dėl to važiuojant su Neringoje registruota transporto priemone, jos keleiviams nebereikia rodyti asmens tapatybės patvirtinančio dokumento. Praėjusiais metais taip pat nuosekliai dirbome, kad Neringos gyventojams būtų įtvirtinta ir pirmenybinė eilė į keltą – šiuo metu šis klausimas svarstomas Seime“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.

Pastarieji metai Neringoje išsiskiria ir įgyvendinamų Europos Sąjungos lėšomis finansuotų projektų gausa – jų suskaičiuota net 19. ES lėšos pasitelktos įgyvendinant projektus darnaus judumo, viešosios infrastruktūros tvarkymo, bendruomenės sveikatinimo bei e-rinkodaros srityse. Taip pat buvo teiktos paraiškos 9 projektų finansavimui gauti (apie 2,2 mln. Eur.), siekiant pastatyti žvejų sandėlį su žuvies apdirbimo/ perdirbimo patalpomis Preiloje, atlikti vilos „Monbijuo“ (Juodkrantės bendruomenės namai) tvarkybos darbus, pritraukti papildomą finansavimą pradėtiems įgyvendinti Nidos centrinės dalies bei Urbo kalno II-ojo etapo darbams ir kt.

„Įgyvendiname projektą, kurio dėka Juodkrantės ugniagesių komandą jau šiais metais pasieks naujas gaisrinis automobilis. Kito įgyvendinamo projekto metu bus įsigyti trys automatiniai išoriniai defibriliatoriai bei pirmosios medicinos pagalbos priemonių komplektas greitosios automobiliui“, – vardina meras D. Jasaitis.

Dar didesnį dėmesį Neringa skirs ir atsinaujinančių išteklių panaudojimui. Atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo sprendimus naudoja UAB „Neringos energija“. Iki 2022 m. planuojama įsigyti saulės fotovoltinę elektrinę iš saulės elektrinių parkų. Ši įranga bus skirta naudoti Neringos savivaldybės administracijos pastate bei Juodkrantės bendruomenės namuose.

Praėjusiais metais visos Mero fondo lėšos buvo panaudotos COVID-19 ligos suvaldymo priemonėms finansuoti. Šioms priemonėms finansuoti perkeltos ir neįvykusių renginių lėšos.

Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrui 2020 m. skirta 234,8 tūkst. Eur (grąžinta 2.7 tūkst. Eur) savivaldybės biudžeto lėšų ir ši suma sudaro 21,7 proc. visų įstaigos gautų pajamų. Daugiausiai – 170,0 tūkst. Eur skirta ištisus metus dirbusiam Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui, kuriame stacionarias paslaugas gavo 101 pacientas. Lėšos taip pat skirtos greitosios medicinos pagalbos posto Juodkrantėje išlaikymui, fizioterapijos, rentgeno ir laboratorijos paslaugų teikimui. Iš dalies finansuotas gydytojo odontologo atlyginimas. Taip pat ambulatorinės gydytojo pagalbos teikimas po šeimos gydytojų darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis vasaros metu bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugų teikimas.

Neringos socialinių paslaugų centro veiklai užtikrinti praėjusiais metais skirta 279,2 tūkst. Centras užtikrino transporto paslaugų teikimą, dienos užimtumo, Neringos trečiojo amžiau universiteto veiklas, mankštų organizavimą Juodkrantėje ir Preiloje. Taip pat organizuotos išvykos senjorams, išlaikyta tradicija senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius pasveikinti šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga – dovanėlių sulaukė 210 Neringos gyventojų. Organizuotas mirusių asmenų pervežimo paslaugos teikimas, teiktos specialiosios socialinės ir kitos paslaugos.

2020 m. socialinį būstą gavo 2 šeimos (4 asmenys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Neringos savivaldybės nuosavybėn jos savarankiškajai funkcijai įgyvendinti perduotos valstybei nuosavybės teise priklausiusios administracinės patalpos, esančios adresu Miško g. 4. Juodkrantėje. Jau pradėtos teritorijų planavimo procedūros, siekiant šioms patalpoms suteikti gyvenamąją paskirtį. Atnaujintas ES lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas, siekiant Preiloje pastatyti naują gyvenamąjį daugiabutį namą, kuriame planuojama įrengti 4 socialinius vieno kambario būstus.

Praėjusiais metais švietimo įstaigoms skirta 2094,5 tūkst. Eur (2019 m. 1942,8 tūkst. Eur). Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis įgyvendinti Juodkrantės darželio pastato paprastojo remonto darbai, kurių vertė – kiek daugiau nei 340 tūkst. eurų. Lėšų (19,7 tūkst. Eur) skirta ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ remonto darbams. Modernizacija taip pat vyko pertvarkant vidaus edukacines erdves ir aprūpinant ugdymo priemonėmis, kuriant kokybišką, mobilią ugdymo aplinką ir siekiant kokybiško vaikų ugdymo.

D. Jasaitis džiaugiasi, kad praėjusiais metais buvo patvirtinta Neringos savivaldybės mokytojų iniciatyvų skatinimo tvarka, kurios tikslas – įvertinti mokytojų profesinės veiklos rezultatus ir skatinti juos inovacijoms.

Atnaujinamą susisiekimo infrastruktūrą papildė praėjusiais metais prasidėję Taikos gatvės rekonstrukcijos darbai. Centrinę Juodkrantės gyvenvietės dalį ir pajūrį apjungė atnaujintas istorinis tik pėstiesiems skirtas takas, įtrauktas į Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginį planą. Įgyvendinant darnaus judumo priemones sutvarkytas palei pajūrio apsauginį kopagūbrį einantis 1,7 km dviračių ir pėsčiųjų takas, jungiantis Nidos pietinį ir centrinį paplūdimius. Atliekami kraštovaizdžio-Urbo kalno sutvarkymo darbai – I etapas (jau užbaigtas 2021 m. balandį), o metų pabaigoje bus baigtas ir antrasis, iš viso apimantys apie 7 km takų. Visuomenei pristatytas rengiamas automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Nidos pietinėje dalyje, greta Taikos gatvės, detalusis planas.

Savivaldybei inicijavus, parengta ekspertinė išdava dėl Kuršių marių kranto būklės ties Preila vertinimo (2,2 km kranto ruožo)  – jis priskirtinas prie ekstremalios situacijos.

„Statybos leidimą, leidžiantį rekonstruoti Preilos krantinę jau turime, šiuo metu intensyviai ieškome finansavimo šiems darbams įgyvendinti“, – teigė meras D. Jasaitis.

Pernai pradėtas 30-ies požeminių konteinerinių aikštelių, kuriomis netrukus bus galima pradėti naudotis, įrengimas. Kaip pastebėjo meras, didžiausiu iššūkiu išgyvendinant šį projektą tapo vietų požeminių konteinerių aikštelėms parinkimas.

Praėjusiais metais į Nidą sugrįžo mažieji orlaiviai – Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamentas Neringos savivaldybei išdavė civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą. Susisiekimą reguliariais vandens maršrutais papildė greitaeigis laivas „Raketa“, apjungiantis Nidą ir Kauno miestą. Taip pat laivas „Benas“, plaukiantis maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida.

Įgyvendinant Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginio plano sprendinius bei vystant atvykimo vandens transportu galimybes, buvo atliekami žingsniai, siekiant įsteigti ir įregistruoti Vidaus vandenų registre komercines prieplaukas Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje.

2020-aisiais į Neringą įvažiavo dvigubai daugiau tik elektra varomų transporto priemonių, kurioms taikoma įvažiavimo rinkliavos lengvata (1497, kai 2019-aisiais – 744).

Neringos savivaldybės iniciatyva į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta vertybė „Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba“. Įgyvendinti Nidos liuteronų evangelikų bažnyčios fasado ir vidaus darbai. Reikšmingas praėjusių metų pasiekimas – lankytojams duris atvėręs Nidos švyturys. Pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas, kurio metu bus sutvarkytas Preilos bibliotekos pastatas.

Praėjusių metų pradžioje Neringos savivaldybės taryba patvirtinto 2020-2030 metų Kultūros politikos kaitos gaires. 2020-aisiais Neringos kultūros įstaigoms skirta 1158,7 tūkst. Eur.

Unikalius Nidos ir Juodkrantės knygų namelius papildė dar vienas juodkrantiškio menininko Alberto Danilevičiaus kūrinys – knygų namelis Preiloje. Bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Nidoje įrengtas paviljonas, kuriame įkurdinta menininkės Aidos Pečeliūnienės sukurta ekspoziciją „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. vid.“. Nuo praėjusių metų Raganų kalno takus galima rasti ir internete. Padėkos žodį būtina tarti Vaidui Pilkauskui, „Rotary international apygarda 1462“ bei Vytauto Kernagio fondui už skambantį Bardų skverą. Nuo praėjusios vasaros čia galima išgirsti dainuojamosios poezijos atlikėjo ir autoriaus Vytauto Kernagio atliekamus kūrinius.

Neringos savivaldybės taryba jau yra ne vienos stipendijos menininkams steigėja. Praėjusiais metais įsteigta stipendija rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre. Neringos savivaldybės meras džiaugiasi ir gražiu kurorto kultūros bendruomenės įvertinimu – Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centrui įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos diplomas, liudijantis apie įstaigos laimėtą geriausiojo 2019 m. antrosios kategorijos kultūros centro vardą. Centras apdovanotas premija, kuri skiriama už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą.

2020-uosius metus vainikavo virtualus renginys, kuriuo metu Neringa Lietuvos kultūros sostinės titulą ir simbolinį gintarinį medį perėmė iš Trakų savivaldybės.

„Neringai suteiktas garbingas Kultūros sostinės titulas kartu yra ir didelis iššūkis, telkiantis bendram atsakingam darbui. Tikimės, kad sėkmingai įgyvendintas projektas, nors ir įveikiant pandemijos keliamus iššūkius, ne tik skleis kūrybiškumą ir garsins mūsų išskirtinį pamario kraštą nacionaliniu bei tarptautiniu mastu, bet ir dar labiau sustiprins Neringos kultūrinį bei gamtinį identitetą, skatins inovacijas bei reikalingas investicijas, naujus kultūrinės politikos sprendimus bei kultūrinio-pažintinio turizmo plėtrą“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Su pilna mero ataskaita galima susipažinti čia.

SKAIČIAI

2021-ųjų sausio 1-osios duomenimis Neringoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 5153 asmenys (Alksnynėje– 4, Juodkrantėje – 1683, Pervalkoje – 375, Preiloje – 407, Nidoje – 2684). 2021 m. sausio 1-osios duomenimis – Neringoje registruotas žemiausias nedarbo lygis šalyje – 7, 7 proc. (šalies rodiklis siekė 16, 1 proc.). Patvirtintas Savivaldybės biudžetas sudarė – 13 226,5 tūkst.

Biudžeto apimtis buvo tikslinama 8 kartus ir metų pabaigoje sudarė 19,87 mln. Eur.

2020-aisiais iš viso įvyko 12 Neringos savivaldybės tarybos posėdžių, kurių metu svarstyti 287 sprendimų projektai, priimti 268 sprendimai