Klaipėdos miesto Taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė Klaipėdos universiteto (KU) veiklos optimizavimo priemonių 2018–2019 metų plano projektui. Jis dabar bus teikiamas Vyriausybei.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Svarstant jį miesto Tarybos narė Nina Puteikienė teiravosi, kodėl jis teikiamas tvirtinti skubos tvarka, be išsamių diskusijų, kuriose esą mažai dalyvavo ir pati KU bendruomenė, o tik „siauras ratas”.

„Ar siūloma aukštojo mokslo ir verslo ekosistema bus išsigelbėjimas, ar kaip tik užsmaugs universitetą ir jis liks tik technologiniu, vykdančiu verslo užsakymus?” – klausė politikė.

KU studijų prorektorė Leta Dromantienė teigė, kad planą ruošusioje darbo grupėje buvo visų fakultetų atstovai, jie surinko informaciją ir teikė pasiūlymus. Vasario pradžioje planą patvirtino Senatas, visos bendruomenės atstovas, pritarė jam ir Taryba.

„Pernai vasarį buvo nutarta, kad Klaipėdoje turi likti tik universitetinis mokslo centras. Vėliau atsirado žodis „gali”. Pagaliau rudenį buvo išsikovota, kad lieka savarankiškas universitetas, bet turime išsigryninti savo kryptį”, – proceso eigą priminė prorektorė.

N. Puteikienė taip pat teiravosi, ar neišsigims mokslas, jei universitetas atliks, pavyzdžiui, „Klasco” užsakymu aplinkos taršos tyrimus?

„Tiesioginė verslo įtaka yra mokslo žlugdymas”, – tikino ji.

L. Dromantienė savo ruožtu priminė, kad dabar tik trečdalis dėstytojų atlyginimo yra skiriama mokslo tyrimams.

„Mokslas Amerikoje klesti, nes nuolat gauna verslo užsakymus, o mes bijome savo šešėlio”, – savo ruožtu replikavo Vytautas Čepas.

„Norisi dialogo, o ne susipriešinimo. Dabar kalbame tik apie verslą, bet įsiklausykite į bendruomenes. Minkštoji dalis nueina į antrą planą. Reikia įsižiūrėti į humanitarinius, socialinius mokslus”, – teigė N. Puteikienė.

Vicemeras Artūras Šulcas pasisakydamas tvirtino, kad dabartinis planas yra formalus dokumentas, be konkrečių Savivaldybės įsipareigojimų.

„Bet turi būti aiškiai pasakyta, kad miestas prisidės tiek, kiek reikės, kad universitetas būtų gyvybingas – jei reikės pusę ar milijoną. Kol kas neturime įrankių nei pirkti paslaugų, nei dalyvauti valdyme. Kai tik bus, tai ir darysime. Bet koks mūsų suabejojimas būtų ne koks ženklas”, – sakė vicemeras.

„Patvirtindami planą mes siųstume žinią ir Vyriausybei, ir kaimynams, kokiu keliu einame. Terminus uždavėme ne mes. Jie buvo neracionaliai ir logiškai sudėlioti dar Vyriausybėje ir Seime. Toks buvo užduotas tonas ir teko prie jo prisiderinti. Nedaryti nieko buvo lygu padaryti tai, kad universiteto Klaipėdoje neliktų. Tai yra vienintelis realus, įgyvendinamas kelias, kad universitetas išliktų. Suvokiame, kad mūsų laukia nepalyginami didesnė našta. Kaimyninėms savivaldybėms taip pat reikia ženklo, mes esame flagmanas. Yra įtrauktis į valdymą iš išorės, tad viskas nebus vien uždaros universiteto bendruomenės reikalas. Visi mes už universitetą, bet ne už tokį, koks yra dabar.  Toks neturi ateities. O pats dokumentas gal dar sugrįš koregavimui”, – sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Taryba vienbalsiai pritarė siūlomam planui – už balsavo visi 21 posėdyje dalyvavusių jos narių.

Kartu buvo apsispręsta ir dėl Savivaldybės atstovo delegavimo į KU tarybą. Buvo planuota deleguoti Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, bet paaiškėjo, kad negalima deleguoti politinį postą užimančio asmens. Vietoje jo buvo siūlomas Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymu buvo pateikta Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės kandidatūra, kuriai Taryba ir pritarė (17 politikų balsavo už, susilaikė 3).