Visuomenei pirmadienį pristatyta Klaipėdos savivaldybės aplinkos monitoringo programa, kurioje numatyta, kaip 2022-2026 metais bus tiriama uostamiesčio aplinka, sulaukė nemažai pastabų.

Penkerius metus triuksiantis Klaipėdos miesto aplinkos monitoringas gali kainuoti daugiau nei pusę milijono eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Programą šįkart parengė Darnaus vystymosi institutas. Klaipėdos savivaldybė, anot jos Aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Mačiulės, sumokėjo 2,5 tūkst. eurų.

Iki šiol galiojanti Klaipėdos savivaldybės aplinkos monitoringo programa 2017-2021 metams kainavo apie 200 tūkst. eurų.

Naujojoje programoje, kaip ir dabar galiojančioje, numatoma tirti aplinkos orą, triukšmą, dirvožemį, paviršinį vandenį ir gyvąją gamtą.

Didžiausia artėjančio periodo aplinkos monitoringo naujiena ta, kad oro kokybę numatoma stebėti ne tik taip, kaip buvo iki šiol, bet ir dviejose miesto vietose vykdyti nepertraukiamus dulkėtumo matavimus, kurių rezultatai operatyviai būtų matomi ir visuomenei.

Tokių tyrimų vietos numatomos Švyturio gatvėje bei prie Šermukšnių ir Rūtų gatvių sankryžos.

Tiesa, kol kas neaišku, kada tokie tyrimai bus atliekami, nes viskas priklausys nuo to, kada Klaipėdos savivaldybė pastatys stacionarias oro kokybės matavimo stoteles.

Naujovė dar ir ta, kad sieros vandenio bei amoniako matavimai, kurie anksčiau buvo vykdomi pasyviais serbentais, bus atliekami kitaip – mėginiai bus imami aktyviais metodais, o taip bus išgaunamas didesnis rezultatų tikslumas.

Triukšmo monitorine pasikeitimų beveik nėra. Matavimai bus atliekami 44 miesto vietose.

Dirvožemio monitoringą numatoma vykdyti 143 tyrimo vietose, iš kurių didžioji dalis yra gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijos.

Paviršinio vandens monitoringas bus atliekamas 10-yje miesto vandens telkinių, o nauja tai, kad Malūno tvenkinyje bus nuolat matuojamas vandens lygis.

Gyvosios gamtos monitoringas apims paukščius, šikšnosparnius, varliagyvius ir žuvis. Kartą per penkerius metus bus fiksuojama, kaip kinta atskirai kiekvienos rūšies gausumas.

Preliminariai skaičiuojama, jog atlikti šį monitoringą kasmet gali kainuoti apie 150 tūkst. eurų, tačiau konkreti kaina paaiškės, kai įvyks viešieji pirkimai.

Daugiausia visuomenės pastabų sulaukė aplinko oro ir triukšmo monitoringo programos dalis. Klaipėdiečių nuomone, oro kokybė, triukšmo lygis turėtų būti matuojamas daugiau vietų nei yra numatyta, nes problemų yra visame mieste.

Tačiau Darnaus vystymosi instituto atstovas teigė, kad monitoringo tikslas nėra spręsti problemas, o tik stebėti situaciją.

„Iš visų pastabų kiekio suprantu, kad Klaipėdos savivaldybė paskelbė konkursą vėl padariusi tą pačią klaidą. Pirmiausia reikėjo išdiskutuoti taškus, kuriuose matavimus tikslinga atlikti, ir tada skelbti konkursą. Tad gal dabar verta skelbti naują konkursą, tik prieš tai iš naujo įsivertinus visus naujus tyrimų taškus“, – siūlė visuomenininkė Raimonda Zaborė.

R. Mačiulė aiškino, kad naujų matavimo vietų įtraukimas į aplinkos monitoringo programą papildomai nekainuoja. „Atsižvelgdamas į visuomenės pastabas, rengėjas privalės pataisyti monitoringo programą. Fiziškai neturime laiko skelbti naują konkursą, turime dirbti su parengta programa, pasiekti, kad ji tenkintų ir savivaldybę, ir visuomenę. Jei rengėjas kažkokių pasiūlytų naujų matavimo vietų neįtrauks, turės pateikti motyvuotus argumentus“, – pabrėžė Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Galutinį žodį, ar Klaipėdos savivaldybės aplinkos monitoringo programa yra tinkama naudojimui ir aplinkos stebėjimui, tars miesto taryba.