Klaipėdos centrinio pašto ateitis aiškesnė taps rudenį. Penktadienį uostamiestyje viešėjęs ir istorinį pastatą apžiūrėjęs kultūros ministras Simonas Kairys tvirtino, kad galimybių studija dėl pašto pastato ateities bus baigta rugsėjį. Paraleliai sprendžiami ir pastato perėmimo Kultūros ministerijos žinion klausimai.

Klaipėdos centrinis paštas nenaudojamas stovi jau beveik dvejus metus. Virginijos Spurytės nuotr.

„Mes suvokiame, kokie reikšmingi ir jautrūs yra tiek Kauno, tiek Klaipėdos centrinio pašto pastatai. Kultūros ministerija nuo pirmos dienos aiškiai deklaravo ir stengiasi padaryti du dalykus. Pirmiausia – tai kokybiška, visas suinteresuotas grupes įtraukianti galimybių studija, kuri gebėtų suformuluoti viziją tvarios veiklos, kad būtų aišku, kaip po to šitas objektas galėtų gyvuoti. Kalbėti galima daug, bet pirmiausia tuos objektus reikia turėti savo žinioje. Dabar dedame daug pastangų ir procesai juda į priekį, kad abiejų centrinių paštų pastatai atsidurtų Kultūros ministerijos žinioje, Kultūros infrastruktūros centre. Tokiu būdu valdydami patį procesą tikrai jau rastume pačius geriausius sprendimus šiems pastatams. Tikiu, kad šitos gražios vietos, objektai tikrai turės ateitį ir šiais laikais“, – teigė S. Kairys.

Jis patikino, kad galimybių studija dėl Klaipėdos centrinio pašto veiklos turi būti baigta rugsėjį, savo išvadas tuomet turi pateikti ir ekspertai. Pastatus perimti Kultūros ministerijos žinion tikimasi kitais metais.

Paklaustas, koks Klaipėdos savivaldybės vaidmuo šiame istorinio pastato išsaugojimo ir prikėlimo naujam gyvenimui procese, S. Kairys tikino, jog vietinės valdžios indėlis yra labai svarbus.

„Bet tikrai nebus taip, kad vieni nuo kitų stumdysime problemą. Mūsų lūkestis yra, jog Klaipėdos savivaldybė dalyvauti šiame procese ir ypač diskutuojant apie šito objekto ateities viziją. Ir tikrai nebus tokia dovana miestui, kur nebus aišku, ką daryti, o tik krūva problemų ir išlaidų. Norime paruošti objektą kažkokiai tvariai ateičiai ir visi sprendimai tam yra daromi“, – teigė kultūros ministras.

Anot jo, rengiamos galimybių studijų rėmuose ir vyko diskusija apie Klaipėdos centrinio pašto ateitį, kokios veiklos jame galėtų atsirasti.

„Ši galimybių studija nėra apie tai, kad pasamdyti ekspertai surašytų kelis puslapius, kas čia galėtų būti ir viskas. Ši galimybių studija yra dialogo vieta, suburiant visas suinteresuotas puses, drauge identifikuojant, ko trūksta miestui, bendruomenei, koks būtų tvarus modelis. Muziejų labai lengvai visur galima padaryti, bet šiam pastatui reikėtų rasti labai aiškią funkciją. Džiaugiuosi, jog Klaipėdos savivaldybė irgi nebėga nuo klausimo ir mato vieną ar kitą veiklą. Natūralu, kad tai turėtų būti multifunkcija. Natūralu, kad tai turėtų būti kažkoks idėjinis palikimas. Juk iki atsirandant internetui čia buvo Klaipėdos ryšio su pasauliu vieta, tai tas komunikacinis apsektas irgi yra svarbus. Bet žinoma, visur turime vertinti visas būsimas išlaidas, kad jos netaptų našta“, – pabrėžė S. Kairys.

Penktadienį Klaipėdos centrinį paštą apžiūrėjo kultūros ministras Simonas Kairys. Virginijos Spurytės nuotr.

Anot jo, šiuo metu yra planuojamos minimalios investicijos, kad būtų galima stabilizuoti avarinės būklės Klaipėdos centrinio pašto pastatą. 

„Jei bus kalba apie tolimesnį perdavimą, tai tokio objekto, koks yra dabar, tikrai negalime perduoti. Pirmuoju etapu planuojame stabilizuoti pastato būklę. Matydamas, kaip vyksta diskusijos galimybių studijos rėmuose, aš procesu esu patenkintas“, – tikino S. Kairys.

Klaipėdos meras Vytas Grubliauskas pabrėžė, kad šiandien geroji žinia uostamiesčiui ir jo kultūros bendruomenei yra tai, kad Kultūros ministerija tampa ta institucija, kuri toliau vystys Klaipėdos centrinio pašto ateities procesą.

„Šiandien man asmeniškai sužibo gerokai ryškesnė viltis, kad galime kalbėti apie pastato perėmimą ir jo sutvarkymo bei įveiklinimo scenarijus“, – teigė V. Grubliauskas.

„Lietuvos paštas“ iš Klaipėdos centrinio pašto patalpų Liepų gatvėje išsikraustė 2019 metų rudenį, o jau spalį buvo paskelbtas aukcionas pastatą parduoti. Jo rinkos vertė yra 1,3 mln. eurų.

Tačiau visuomenėje kilo ažiotažas, todėl 2019 metų lapkričio 28 dieną aukcionas buvo sustabdytas. Netrukus Susisiekimo ministerija, kuri valdo akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę. Jai buvo pavesta įvertinti viešųjų konsultacijų metu suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų panaudojimo ir parengti Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams galimybių ataskaitą. Ši darbo grupė pernai liepą buvo nusprendusi, jog iš visų pasiūlytų idėjų, kam galėtų būti panaudotas Klaipėdos centrinis paštas, tikslingiausia nagrinėti galimybę jame įkurti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, Profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokyklą, Jaunųjų menininkų rezidentūrą bei Piligrimų centrą.