Trijose Klaipėdos savivaldybei priklausančiose gydymo įstaigose pacientams teikiamų paslaugų kokybė ir kiekis turėtų pagerėti, nes ketinama joms skirti pinigų įsigyti naujai įrangai ir remontui.
Klaipėdos vaikų ligoninė. Martyno Vainoriaus nuotr.
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai vienbalsiai pritarė, jog miesto biudžeto lėšomis būtų padidintas Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, Klaipėdos vaikų ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkų kapitalas. Kitaip tariant, iš miesto biudžeto šioms įstaigoms bus skirta pinigų, už kuriuos jos planuoja įsigyti naujos įrangos ir susiremontuoti patalpas.
Numatoma, jog Jūrininkų sveikatos priežiūros centro dalininkų kapitalas bus didinamas beveik 152 tūkst. eurų – tokia suma įstaigai bus skirta iš savivaldybės biudžeto.
Anot Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, pati įstaiga pridės dar 50 tūkst. eurų ir už visus šiuos pinigus bus įrengti keturių specialistų – kardiologo, neurologo, oftalmologo, otorinolaringologo, endoskopuotojo kabinetai su visa reikiama įranga.
„Jūrininkų sveikatos priežiūros centras siekia poliklinikos statuso. Įstaigai trūksta medicininės įrangos 4-ių specialistų veiklai vykdyti. Šis dalininkų įnašas būtų panaudotas naujų kabinetų įrengimui įsigyjant medicininę įrangą ir tada įstaiga galėtų gauti poliklinikos statusą“, – teigė E. Simokaitis.
Komiteto narys Artūras Razbadauskas domėjosi, ar tokie planai sutampa su planuojamu statyti nauju Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pastatu.
„Įstaiga į naują pastatą persikeltų jau su nauju statusu. Bet iki jo statybų užbaigimo dar toli, o įstaiga mato galimybes jau dabar teikti papildomas paslaugas ir gauti poliklinikos statusą. O visą įsigytą įrangą juk bus galima perkelti į naują pastatą‘, – aiškino E. Simokaitis.
Klaipėdos vaikų ligoninės dalininkų kapitalą numatoma didinti 200 tūkst. eurų. Lėšas numatyta panaudoti K. Donelaičio g. 7, 9 pastatuose esančio Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcijai. Tokiame skyriuje privalo būti pacientų laukiamasis, apžiūros kabinetai, higienos patalpos, izoliatorius, intensyviosios pagalbos patalpa, procedūrų kabinetas, stebėjimo lovos, patalpos privalo būti pritaikytos neįgaliųjų poreikiams.
„Kai dalis ligoninės konsultantų kabinetų bus iškelti į naują Konsultacinės poliklinikos pastatą, planuojama įrengti intensyviosios pagalbos patalpą, stebėjimo palatas, atskirti planinių ir skubių pacientų srautus, pritaikyti Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių neįgaliųjų poreikiams“, – aiškino E. Simokaitis.
Komiteto narė Alina Velykienė domėjosi, ar Klaipėdos savivaldybė jau turi sumanymų, kas bus daroma su J. Karoso gatvėje esančiomis Konsultacinės poliklinikos patalpomis, kai bus pastatytas naujasis pastatas, nes „kapitalo didinimas lengvesnis, kai žinome, kad turtas atsilaisvins“.
E. Simokaitis tvirtino, kad atsilaisvinusios patalpos J. Karoso gatvėje veikiausiai bus įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą ir parduotos viešame aukcione, nes jas pritaikyti kitoms funkcijoms yra sudėtinga, mat patalpos yra daugiabučiame name.
100 tūkst. eurų iš miesto biudžeto ketinama skirti Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkų kapitalo didinimui. Už šiuos pinigus įstaiga ketina įsigyti magnetinio rezonanso tomografą.
„Visi suprantame, kad sveikatos paslaugų kokybė turi augti, todėl norisi platesnio požiūrio, kiek strateginių investicijų reikia, kaip paslaugos gali ir turi plėstis. Tos sumos, apie kurias dabar kalbame, tikrai yra labai mažos. Jei krepšinio klubui gebame skirti milijonus eurų, nors į areną ateina nedaug žiūrovų, o sveikatos priežiūros paslaugas teikiame daugumai žmonių. Tad reikia mąstyti, kaip siekti, kad sveikatos paslaugos vis gerėtų“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Velykienė.
Jai antrindamas A. Razbadauskas tvirtino, kad apie tai mąstyti turi ne tik Klaipėdos, bet viso regiono savivaldybės.
„Kai kalbame apie Vaikų ligoninę, tai yra kokių aštuonių savivaldybių reikalas. Kodėl tik Klaipėda turi investuoti? Čia kyla labai didelis klausimas. Visi merai turi susėsti ir kalbėtis, kaip investuoti į tas ligonines, kurios aptarnauja visą regioną. Tai nėra vien Klaipėdos savivaldybės reikalas“, – savo nuomonę išsakė A. Razbadauskas.
Kadangi artėja finišas dėl Klaipėdos gydymo istaigų reformos, kad sukurtos Klaipėdos klinikos sujungus visas ligonines, bus perduotos SAM pavaldumui, Grubliauskas nori parodyti, kaip jis rūpinasi savivaldybės pavaldumo ligoninėmis, kuriuos visus dešimtmečius remotavosi, pirko medicinos irangą iš gydytojų uždirbtų lėšų, tokiu būdu atimant dali pinigų nuo darbuotojų atlyginimų.
Jis vis viena nori, kad šių sukurtų klinikų dalininku būtu ir Klaipėdos savivaldybė, kad Grubliauskas taip pat turėtu savo svorį valdyme.