Užtąsykim mirtinai tą sergantį Tuminą. Kai numirs, tai būtinai prie kapo priminkime. Jeigu kokia Nijolė Sadūnaitė tąsytų dar suprasčiau – turi moralinę teisę. O dabar Tapinas, kurio tėvas sovietmečiu sėkmingai darė karjerą – universitete dėstė „partinės spaudos” istoriją.
Kažin, ar bet kam iš SSKP kadrų buvo patikima tokia misija. Tapino tėvui buvo leista išvykti į Vakarus ir stažuotis Sorbonos universitete. Tais laikais ne į socialistinius kraštus, o į Vakarų valstybes vykti galėjo tik super lojalūs režimui asmenys, agentai. Tokioms išvykoms tikrai KGB laiminimas buvo neišvengiamas.
Rimas Tuminas. Nuotrauka iš „Facebook”
Manęs kurį laiką neapleidžia tokia mintis: jeigu nieko nebūtų pasikeitę Lietuvoje, jeigu Lietuva nebūtų atgavusi Nepriklausomybės, ką gi veiktų įtakingų SSKP kadrų vaikai? Kaip manote Jūs? Manau, kad sėkmingai smerktų ne taip kalbančius, darančius, kuriančius „liaudies priešus”. Ir dar manau, kad tas baisus noras smerkti yra lyg pasąmonins bandymas save ir savo, savo tėvų istoriją pabalinti.
Aš – už kūrėjus, kurie gal ir klysta, bet kuria tai, kas neišnyksta per dieną, kuria LIETUVOS kultūrą, o ne už aktyvistus, kurie šiandien aplojo vieną nuvažiuojantį traukinį, rytoj – jau kitą.
Atsikratykim mažos tautos kompleksų ir būkim dideli, vertinkime savo didžiuosius, nekreipdami dėmesio į smulkius paklydimus ar nusišnekėjimus. Nes priešingu atveju galime likti vien su tapinų „kultūra”.
Tapinui – surask laiką ir vietą savo kvailumo demonstravimui.
Poniai Puteikienei: Tur būt laikote save apsiskaičiusia, išsilavinusia moterimi. Tuomet tikriausiai žinote, kad nacių Vokietijoje, Sovietų Sąjungoje vaikai tapdavo režimo aukomis dėl tėvų. Prieš badydama pirštais į Tapiną už jo tėvo būtas ir nebūtas nuodėmes, turėtumėte suprasti, kad pusė Lietuvos yra nomenklatūrininkų ar nacių koloborantų palikuoniai. Jūs turite visišką teisę susikauti su Tapinu, polemizuoti su juo, kritikuoti, bet gal geriau iš esmės, o ne per tėvus… O tai susidaro įspūdis, kad stipriai, kultūringai polemikai argumentų trūksta.
Šioje vietoje žymiai svarbiau, kad Tapinui „argumentų” nepritrūko. Aš ginu menininką, kuris sunkiai serga, kyla net abejonė, ar jis tikrai susivokė to Poznerio laidoje, o jau Tapinas kaip nors pats apsigins. Tarnauti konjuktūrai gebėjimus demonstruoja puikius. Bet galite jam padėti, jei taip gaila.
„Tapinas, kurio tėvas sovietmečiu sėkmingai darė karjerą – universitete dėstė „partinės spaudos” istoriją” – nuo kada vaikai atsako už tėvų padarytas veikas?
Neatsako, bet, tokiu atveju, norėdamas smerkti Tuminą už žodį, turėjo pasmerkti tėvą už veiksmą. Sutinku, kad toks veiksmas būtų nelabai skanus, toks pavlikomorozoviškas. Bet tokiu atveju, sąžininga būtų savo nuomonę apie Tuminą palikti savo artimajau aplinkai.
Toks straipsnis turėtų būti LRYTE, nes kol kas savo nuomones, patyčias reiškia visokie influenceriai, kurie nieko gero nenuveikė Lietuvai, anaiptol – kol kas tik leidžia sau skleistu neapykantą, patyčias ir kt.
Tapinas,- tai Lietuvos nelaimė.