Ministras nori uosto vadovo galvos, dreba ir Manto Bartuškos postas

Politika, Svarbu

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį pareiškė sunkiai įsivaizduojantis, kaip po ažiotažo dėl į Lietuvą toliau važiuojančių baltarusiškų trąšų toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė, o „Lietuvos geležinkelių“ valdyba esą turi įvertinti vadovybės veiksmus.

Pirmame plane iš kairės: „Lietuvos geležinkelių” vadovas Mantas Bartuška, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sąmoningai ieškojo kelių, kaip apeiti JAV sankcijas ir tęsti bendradarbiavimą su „Belaruskalij“, daro dar daugiau žalos. Lietuvos Vyriausybės pozicija Baltarusijos atveju yra aiški ir vieninga. Natūralu, kad valstybės valdomos įmonės turi taip pat laikytis tokios pat vertybinės pozicijos. Dabar jau pats nesu tikras, kiek „Lietuvos geležinkeliai“, iš pradžių visiems tvirtinę, kad jie negali nutraukti trąšų vežimo, iš anksto dėjo pastangas rasti kelius, kaip įgyvendinti sankcijas. Todėl atsakingai pareiškiu, kad įmonės Valdyba privalo skubiai įvertinti visus susijusius Geležinkelių vadovybės veiksmus. Tai ką tik pasakiau ir susitikime M. Bartuškai. Taip pat sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje. Kadangi Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija vakar dar nepradėjo sandorio patikros, Vyriausybei pats teikiu įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, kurie šiandien atsidurs ant visų Vyriausybės narių stalo. Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos. Šiandien susitinkame ir su G. Landsbergiu. Šiuo skandalu neabejotinai džiaugiasi Lietuvai priešiškos jėgos. Bet kiekvienoje krizinėje situacijoje turime galimybę ir priimti reikalingus sprendimus, ir išsikuopti namus. Jei kas vis dar klaus, apie savo asmeninę politinę atsakomybę viską jau esu pasakęs vakar”, – penktadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” parašė M. Skuodis.

Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ turimi duomenys rodo, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą ir finansinius santykius su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“, kreipėsi į fintech įmones, klausdama, ar šios galėtų aptarnauti atsiskaitymus.

„Susisiekimo ministras yra tiesioginis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“, – 15min atsiųstame komentare cituojamas Algis Latakas, Uosto direkcijos generalinis direktorius.

4 Comments

  1. to Anonimas

    Ponas jum su galvike nėr gerai …

    Reply
  2. ir tai teisinga

    nes kai dviejų strateginių Valstybinių įmonių vadovai kalba baltarusių režimo lūpomis tai yra žiauru.

    Reply
    • Kas žiauru ?

      sankcijos iš esmės neturi efekto.Anot jo, sankcijos „Belaruskalij“ nėra efektyvios ir kitose partnerių valstybėse, pavyzdžiui, Norvegijoje.

      „Šiandien yra gausybė pavyzdžių – Norvegijos įmonė, kuri tas trąšas perka. Tai yra NATO partneris, valstybinė įmonė, kurios dalis akcijų priklauso JAV, 16 proc. akcijų priklauso JAV fondui. Ji perka tas trąšas, reiškia, ji nevykdo sankcijų“, – nurodė G. Landsbergis.

      Kalbėjomės su ta įmone, klausėme, kaip jie vertina tai. Jie sako, kad jiems tos sankcijos nėra taikomos“, – pridūrė ministras.

    • Anonimas

      Siūlyčiau pačiam nepirkti Kinijos režimo gaminių. Vaikščiosi su vyžomis, skambinsi Smolno laikų telefonu ir galėsi jausti nenutrūkstamai besitęsiantį laisvės orgazmą.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Klaipėdos statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, aistrų ir neatsakytų klausimų istorija V 

„Atvira Klaipėda“ cikle „Urbanistiniai jubiliejai” baigia pasakoti apie Klaipėdos naftos terminalo raidą ir jo įtaką miestui. Paskutinėje tam skirto rašinių ...
2024-04-27
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Klaipėdos uostui - aplinkosauginis sertifikatas

Klaipėdos uostas – pirmasis tarp Baltijos valstybių ir vienas iš 35 uostų Europoje nuo šiol turintis uosto aplinkosaugos vadybos sistemos ...
2024-04-26
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Daugiau krauta grūdų, mažiau - naftos produktų

Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta beveik 8,5 mln. tonų krovinių. Palyginti šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų ...
2024-04-24
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This