Parengtas Laikrodžių muziejaus Klaipėdoje pastato stogo, karnizų ir parapetų tvarkybos bei durų restauravimo darbų projektas. Tikėtina, kad darbai prasidėjau šiemet ir per metus bus baigti.

Bus keičiama pastato stogo skarda su paklotu, tvirtinamos medinės stogo konstrukcijos, įrengiamas naujas apšiltinimo sluoksnis su difuzine ir garo plėvelėmis, atliekama stogo vidaus apdaila. Taip pat – remontuojami pastato karnizai ir parapetai,  keičiama lietaus vandens nuvedimo sistema. Restauruojamų vartų karnizas bus remontuojamas, vartų skarda keičiama.

Remonto darbų vykdymo metu veiks visos ekspozicijos, parodos, edukacijos, renginiai. Todėl restauratoriai organizuodami darbus privalės užtikrinti saugų muziejaus darbuotojų ir lankytojų patekimą į muziejaus pastatus bei užtikrinti žmonių saugumą aplinkui pastatą – šalia pastato yra viešojo transporto stotelė.

Šiuo metu kai kurios pavojų keliančios fasado vietos yra uždengtos apsauginiu tinklu. Ir atlikus minėtus darbus liks taip apsaugotų vietų – šiame etape viso fasado atnaujinimo darbai nenumatyti.

Laikrodžių muziejus Klaipėdoje yra Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus dalis. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra ir minėtų darbų užsakovas.

INFORMACIJA

XVIII a. II pusėje Klaipėdos turtingieji miestelėnai, gyvenę dabartinės Liepų g. pradžioje, pradėjo statytis užmiesčio vilas. 1768 m. sklypų savininkų sąrašuose pirmuoju dabartinio Laikrodžių muziejaus sklypo savininku įvardytas finansininkas Hofmanas (Hoffman), kuris XVIII a. pabaigoje sklypą pardavė vienam turtingiausių Klaipėdos patricijų Johanui Simpsonui (Johan Simpson). Ilgą laiką šis sklypas nebuvo užstatytas ir tik apie 1820 m. jame pagal nežinomo anglų architekto projektą J. Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą.

1855 m. namas atiteko naujam šeimininkui – medicinos mokslų daktarui Johanui Augustui Mutrėjui (Johan August Mutray). Šiame name jis gyveno iki mirties – 1872 metų. Kas buvo namo savininku po gydytojo mirties iki 1913 m., duomenų neišliko.

1913 m. namas jau priklausė bankininkui Johanui Hiršbergeriui (Johan Hirschberger). Yra pagrindo manyti, kad jam šeimininkaujant buvo atlikta namo rekonstrukcija. Pastato antrame aukšte J. Hiršbergeris buvo įkūręs banką. Pats iki 1924 m. su šeima gyveno namo pirmame aukšte.

1924–1929 m. adresų knygose kaip šio pastato savininkas nurodomas „fabriko direktorius“ Jozefas Krauzė (Jozef Kraus).

1931 m. namą ir sklypą išpirko Lietuvos valstybė ir čia įkūrė Žemės banką. Banko tikslas buvo padėti lietuviams valstiečiams išsilaisvinti iš trumpalaikių skolų. Šis bankas rėmė ne tik valstiečius, bet ir Klaipėdos krašto žvejus. Tuo laikotarpiu su šiuo adresu siejami du asmenys: banko direktorius Šernas ir vicedirektorius Kybrancas.

1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdą, Žemės bankas buvo uždarytas.

1942 m. adresų knygoje rašoma, kad namas priklausė miesto bendruomenei ir jame buvo kambarys, skirtas jaunimui muzikuoti. Pastate tuo laikotarpiu buvo įregistruotas vienintelis gyventojas – p. Doring.

1945 m., pasibaigus karui, pastate įsikūrė Klaipėdos pionierių ir moksleivių namai.

1984 m. liepos 27 d. Klaipėdoje, restauravus namą, įsikūrusį adresu Liepų g. 12, atidarytas Laikrodžių muziejus.