Praėjusiais metais oro kokybė Klaipėdos mieste liko tokia pati, t.y. neblogėjo, tačiau ir toliau didžiąją dalį ore fiksuojamų teršalų sudarė kietosios dalelės. Tuo metu rekreacinėse miesto vietose (paplūdimiuose, maudyklose) dirvožemis yra visiškai saugus, tačiau šiaurinėje miesto dalyje fiksuoti padidėję chromo, švino ir cinko kiekiai. Be to, dirvožemio tarša aptikta ir pietinėje miesto dalyje – Turizmo mokyklos aplinkoje nustatytas normas viršijo cinkas, o prie „Gilijos” mokyklos rasti padidėję ne tik cinko, bet ir arseno bei vario kiekiai.

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje nuotoliniu būdu buvo pristatyti praėjusiais metais atlikti aplinkos oro, triukšmo, dirvožemio, paviršinio vandens, želdinių būklės bei kraštovaizdžio monitoringo tyrimai, nors dalis jų, kaip paaiškėjo, (želdynų, vandens telkinių) buvo vykdomi dar nuo 2017-2018 metų.

Pranešėjai labai išsamiai pristatė atliktų tyrimų rezultatus bei pateikė tam tikras rekomendacijas ir apibendrinimus.

Triukšmingiausios vietos – prie žiedinių sankryžų

Darnaus vystymosi instituto atstovas Ramūnas Markauskas, apžvelgęs oro taršos tyrimo rezultatus, konstatavo, jog pramonės objektų taršos poveikis aplinkos oro kokybei pernai nebuvo didelis, o didžiausią poveikį taršai, kaip ir anksčiau, sudarė ore aptinkamos kietosios dalelės.

Kitų junginių (sieros, azoto dioksidų, benzeno, anglies monoksido etc). kiekiai ore esą nustatytų normų neviršijo arba viršijo labai nežymiai.

„Tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje kietosios dalelės išliks didžiausia aplinkos oro taršos problema dėl augančių transporto srautų bei dėl uosto teritorijoje veikiančių ūkio subjektų vykdomų birių produktų veiklos”, – teigė pranešėjas.

Tuo metu pagal 2021 metų triukšmo matavimo rezultatus aiškėja, jog triukšmingiausios vietos mieste yra ties Liepojos g. 104, H. Manto g. 48, Žvejų g. 1 (prie Biržos tilto), Baltijos pr. 9 (ties žiedine sankryža) ir Šilutės pl. 70. (netoli žiedinės sankryžos).

Iš viso triukšmo matavimai buvo atliekami 44-iose miesto vietose tris kartus: dieną, vakare ir naktį. Tarp teritorijų, kuriose triukšmas viršijo normas, be išvardintųjų, dar paminėtos ir Taikos pr. 48, Minijos g. 127, S. Nėries g. 3, Baltijos pr. 117, H. Manto g. 5.

Tyliosiomis zonomis įvardintos vietos, kuriose triukšmo viršijimo nenustatyta. Tai teritorija nuo Vasaros estrados iki Labrenciškių su pėsčiųjų ir dviračių takais bei Kauno g. ir Vingio g. gyvenamųjų rajonų pėsčiųjų takai.

Siūlė veisti žolėdes žuvis

Net keturių – vandens, dirvožemio, želdinių ir kraštovaizdžio – monitoringą pristačiusi Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto atstovė Raimonda Ilginė ne tik išsamiai išanalizavo gautus duomenis, bet ir pateikė vertingų rekomendacijų.

Paviršiniai miesto vandenys buvo tirti 2018-2021-ais metais dešimtyje tyrimo vietų. Vandens telkiniuose (Dangėje, Smeltalėje, Mumlaukio ežere, Jono kalnelio tvenkinyje ir kituose miesto tvenkiniuose) buvo matuojami cheminiai ir biologiniai vandens parametrai, o Malūno tvenkiny – dar ir vandens lygis.

Pasak pranešėjos, pagal cheminius parametrus geriausia būklė fiksuota Vilhelmo kanale, blogiausia – Dangės upėje. Neatsitiktinai joje blogiausia situacija yra ir su žuvies ištekliais, panašiai kaip ir Smeltalėje. Tačiau sąlygos miesto vandens tvenkiniuose veistis paukščiams esą yra geros.

Pagal biologinius duomenis – fitoplanktono gausą – blogiausia padėtis fiksuota didžiajame Žardės tvenkinyje.

Apibendrinti minėto tyrimo rezultatai pateikiami lentelėje.

Konstatavus, jog į Smeltalės upelį patenka nepilnai išvalytos nuotekos, pranešėja dėl to siūlė bendradarbiauti su Klaipėdos rajono savivaldybe, kad būtų kontroliuojami iš namų ūkių į upę patenkančių buitinių nuotekų kiekiai.

Tuo metu iš uždarų miesto tvenkinių ji ragino šalinti makrofitus (vandes augalus), juos šienaujant arba net išraunant su šaknimis, bei patarė įveisti žolėdžių žuvų – margųjų plačiakakčių arba baltųjų amūrų. Šios žuvys esą ypač būtų naudingos prižėlusiame Žardės tvenkinyje.

Kartu R. Ilginė siūlė Draugystės tvenkinius ir didįjį Žardės tvenkinį įtraukti į Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą.

Ragino išsaugoti senus medžius

Želdynų monitoringas buvo vykdomas 2017, 2018 ir 2021 metais.

Iš viso per šį laikotarpį buvo įvertinti 1153 medžiai vienuolikoje parkų ir skverų, aštuoniuose gatvių želdynuose ir atskirai vertinti 6 saugomi medžiai.

Klaipėdoje, pasak R. Ilginės, parkuose medžių įvairovė yra didesnė nei gatvėse. Nors čia, kaip ir gatvėse, dominuoja liepos (29 proc), parkuose dar auga nemažai ąžuolų (15 proc.), klevų (12 porc.), beržų, uosių ir net retesnių medžių, tokių kaip gudobelės, obelys, vyšnios.

„Tuo tarpu gatvių rūšinė sudėtis yra gerokai mažesnė, čia didžiąją dalį medžių sudaro liepos, jų yra 68 procentai”, – sakė pranešėja, pabrėžusi, jog kalba eina tik apie monitoringo vertintus medžius, nes bendra jų įvairovė yra kur kas didesnė. Be liepų, miesto gatvės dar apsodintos klevais, uosiais, kaštonais.

Pranešėjos teigimu, ir parkuose, ir gatvėse vyrauja geros ir vidutinės būklės medžiai. Visgi geros būklės medžių daugiau yra parkuose (51 proc.), o gatvėse – atvirkščiai – medžių būklė priskirtina vidutinei.

„Nepalankią apskaitos medžių būklę gatvėse ir tuo pačiu lajos išretėjimą lėmė genėjimo pobūdis”, – konstatavo R. Ilginė.

Jos teigimu, dėl netinkamo genėjimo, kai, pavyzdžiui, pašalinama daugiau nei 1/3 viršūnės ar stambios šakos, gatvėse aptikta 33 proc. sužalotų medžių (parkuose – tik 6 proc).

Tačiau parkuose nustatyta daugiau medžių su pažeistais kamienais – tokių buvo 9 proc. (gatvėse – 5 proc).

Ji atkreipė dėmesį į vieną specifinį jaunų pasodintų medelių kamienų sužalojimo būdą, kai jų pagrindas (apačia) yra pažeidžiama žoliapjovių – taip sužalotų medžių parkuose aptinkama 19 proc., gatvėse – 10 proc. Dėl netinkamo šienavimo nemažai sužalotų medelių yra Karlskronos skvere, jų aptinkama ir Draugystės parke.

Parkuose medžių laja išretėja dėl to, kad medžiai auga per arti vienas kito, o gatvės – dėl jau minėto netinkamo genėjimo. Pranešėja priminė, jog genėti medžius gali tik tam leidimus turintys kvalifikuoti specialistai.

Kartu R. Ilginė ragino naujai pasodintus medžius keletą pirmųjų metų saugoti, kol sustorės jų žievė, o vykdant skverų, parkų ir gatvių rekonstrukciją – „maksimaliai išsaugoti senus medžius”.

„Jauni medžiai tikrai negeba kompensuoti seno medžio teikiamos naudos”, – sakė pranešėja.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė, reaguodama į pastabas apie sužalotus medžius, priminė, jog pagal ką tik patvirtintas naująsias miesto Želdinių priežiūros taisykles, medį sužalojęs asmuo privalės pasodinti naują.