Sausio pabaigoje ir vasarį praūžusios audros nuostolių pridarė ne tik pajūrio paplūdimiams, miestams ar žmonių turtui. Kranto smėlį pasiglemžusi jūra jį sunešė į įvairias Klaipėdos uosto kanalo vietas, todėl šiuo metu įvedant laivus, anot Uosto direkcijos, reikia didesnių pastangų ir tikslumo. Nors tikslus iškasto grunto kiekis ir darbų vertė bus žinoma tik užbaigus laivybos kanalo valymo darbus, prognozuojama, kad tai gali atsieiti apie 800 tūkstančių eurų.

„Ši žiema vėjų negailėjo. Sausio pabaigoje fiksavome 34,3 metro per sekundę gūsiais pūtusį vėją. Uosto veiklą kiekvienas stipresnis vėjas apriboja, nes kyla bangos, atsiranda traukūnas. Dėl smėlio sąnašų kanalas ties uosto vartų posūkiu susiaurėjo perpus, tai šiuo metu ypač sunkina laivybą, o kanalo valymo darbai pareikalaus ir nemenkų išlaidų“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Kasdien pro Klaipėdos uosto vartus vidutiniškai įplaukia ir išplaukia apie 25 laivai, kuriems yra reikalingos Uosto direkcijos locmanų paslaugos. Turintys mažesnę grimzlę laivai pro uosto vartus šiuo metu plaukia kaip įprastai, tačiau didesnės nei 12,6 metro grimzlės laivai, esant smėlio sąnašoms ties uosto vartais ir kitose kanalo vietose, reikalauja ypatingo dėmesio.

„Šiuo metu laivus privalu vesti dar atsakingiau nei anksčiau, net ir menkiausiai klaidai vietos jau nebėra. Didiesiems laivams taip pat pasitelkiame pagalbines priemones – vilkikus, kurie laivus pasitinka ties vartais ir saugo nuo menkiausios manevro klaidos. Dabar didieji į uostą atplaukiantys ir iš jo išplaukiantys laivai privalo manevruoti du kartus siauresnėje nei įprastai zonoje“, – pasakoja Rimvydas Eitutis, Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos viršininkas-vyriausiasis locmanas.

Po kiekvienos audros nurimus vėjui ir bangavimui, Uosto direkcijai priklausantis hidrografinis laivas „Lotas“ nuskenuoja vidinį uosto kanalą, taip pat 2,5 kilometro į jūrą išeinantį išorinį uosto kanalą. Apdoroti ir išanalizuoti duomenys atskleidžia, kas darosi po vandeniu ir kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti laivybos saugumą.

„Dar pirmomis vasario dienomis gavę hidrografų duomenis ir atlikę rizikos vertinimus, išleidome įsakymą dėl papildomų apribojimų įvedamiems didiesiems laivams, nes net ir menkiausias vėjo sustiprėjimas šiuo metu kelia labai didelę riziką. 12 metrų per sekundę vėjas yra maksimalus įvedant didžiuosius laivus“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.

Uosto direkcijos Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyrius ėmėsi skaičiuoti, kiek reikės iškasti grunto valant uosto laivybos kanalą, parengė techninę užduotį ir kreipėsi į rangovus, kurie pasitelkę įrangą atliks dugno valymo darbus.

„Uosto direkcija tokiems atvejams turi pasirašiusi sutartį su rangovu, kuris įsipareigoja į uostą atplukdyti techniką ir atlikti kanalo valymo darbus. Technika jau yra Klaipėdos uoste, darbai pradėti“, – sako Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Ties uosto vartais iškastas smėlis bus gramzdinamas jūroje.