Po rekonstrukcijos iš esmės atsinaujinęs Jūrų muziejus šiemet sezoną pradeda net mėnesiu anksčiau. Jau po Velykų švenčių lankytojai laukiami visomis dienomis, išskyrus pirmadienį ir antradienį. Šventinį savaitgalį muziejus ir delfinariumas irgi dirbs įprastu ritmu.

Per keturis mėnesius – 90 tūkst. lankytojų

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, gruodį, po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos atidarytą akvariumą drąsiai galima vadinti ne rekonstruotu, o visiškai nauju, nes buvo pakeista visa jo ekspozicija ir įrengtas įspūdingas povandeninis tunelis, jau tapęs šių metų Lietuvos turizmo hitu. Net žiemos metu kiekvieną savaitgalį muziejuje ir delfinariume apsilankydavo apie 4000 lankytojų. Per nepilnus keturis mėnesius nuo akvariumo atidarymo muziejuje ir delfinariume apsilankė apie 90 tūkst. lankytojų.

Muziejaus nuotr.

Muziejaus pranešime teigiama, jog lankytojus labiausiai vilioja skaidrus povandeninis 25 m ilgio akrilo tunelis. Jame galima matyti ne tik plaukiojančius gyvuosius reliktus – dviejų metrų dydžio eršketus, bet ir atkurtą romantizuotą jūros dugno vaizdą su nuskendusiu laivu. Eršketams, prieš penkiolika metų atskraidintiems iš Volgos žiočių, draugiją šiandien palaiko vilkešeriai ir menkės. Muziejaus biologų nuomone, dar reiktų praturtinti didįjį baseiną, po kuriuo ir įrengtas tunelis, rajomis. Kol kas bandymai nebuvo labai sėkmingi: įleidus vieną rają, ją po poros dienų sumedžiojo eršketas.

Rekonstruotas akvariumas didžiuojasi ir žuvų įvairove.

„Dažinausiai akvariumuose rodomos vienos ekosistemos žuvys, o pas mus dvidešimt keturiuose akvariumuose, didžiausias iš kurių yra 50 t talpos, pristatomos keturios ekosistemos: gėlavandenė, Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir tropinių jūrų”, – pranešime cituojamas akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Akvariumų įvairovė

Akvariumuose ketinama apgyvendinti iki 100 šiltųjų vandenų ir 60 gėlavandenių žuvų ir bestuburių rūšių. Tai bent tris kartus daugiau negu kad buvo anksčiau. Nors akvariumų skaičius liko toks pat, kaip iki rekonstrukcijos, bet jų tūriai padidėjo keliasdešimt kartų: pvz., 6 t vandens talpinantį akvariumą pakeitė 50 t akvariumas, modifikuotos ir formos, atsirado net galimybė matyti padidintą gyvūnų vaizdą ar net pačiam stebėti akvariumo gyvenimą iš … vidaus. Tai itin mėgsta mažieji lankytojai: po vienu iš akvariumu yra speciali niša, per kurią gali įkišti galvą į sferinį išgaubimą ir pažiūrėti žuvytėms į akis.

Muziejaus nuotr.

Sukurta ir dar viena, itin aktuali erdvė, kurios anksčiau nebuvo – Baltijos jūros buveines pristatanti ekspozicija „Baltijos jūra – mūsų namai“, kurioje lankytojai susipažįsta su artimiausios mūsų jūros formavimosi istorija, čia žiemojančiais paukščiais, biologine įvairove, kurią lemia skirtingos buveinės.

Naujoje parodų erdvėje eksponuojama konceptuali edukacine -menine garso instaliacija „Vandens gyvenimo linija“. Pasak autorių, tai nebylus pasikalbėjimas po vandeniu ir virš vandens, padedantis ne tik įsivaizduoti, bet ir patiems išgirsti tai, ką girdi gyvenantys vandenyje.

Istorija tyrinėjama pramogaujant

Lankytojus intriguoja ir dvi naujos, tik praeitą vasarą atidarytos istorinės ekspozicijos. Naujovės pasitinka vos įkėlus koją: sargybinės patalpoje (anksčiau buvo suvenyrų parduotuvė) įrengta ekspozicija  „Nerijos forto istorija“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją. Forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos taške – pastatyta  gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejui. Per tą laiką jis išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje.

Muziejaus nuotr.

Vienoje iš restauruotų erdvių atidaryta itin intriguojanti ir lankytojų pamėgta  ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ji rengta atsiremiant į mintį, jog jūros neužvaldysi, todėl būtina, pažįstant ją, išmokti sugyventi su ja. Pagrindine ekspozicijos ašimi tapo vienas įspūdingiausių ir didžiausių muziejaus eksponatų –  praeito amžiaus pradžios vežimas nuleisti valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Šis vežimas buvo traukiamas arkliais, mediniai jo ratai kaustyti geležimi, kad neklimptų į smėlį.

Ekspozicijos lankytojai, patekę į paslaptingą, o kartkartėm – net bauginančią atmosferą, kurią sustiprina ir besileidžiantis žemyn, tunelį primenantis skliautuotas poternos koridorius, paslaptingi garsai ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės, patys išgyvens sudužėlių jūroje būseną ir pabandys išsigelbėti.