Jei Klaipėda dar nežinojo, kaip jai pasisekė, kad Koncertų salei pernai pradėjo vadovauti tiesiog auksas, o ne žmogus, tai dabar jau tikrai žinos. Na, gal ne visa Klaipėda, o tik tie, kurių tas gerasis žmogus savo veidaknygėje neblokuoja. Kadangi Spyglys nėra tarp tų, kuriuos galima kaip nors užblokuoti, tai jis geranoriškai dalinasi naujienomis iš Tado Grabio veidaknygės ir su užblokuotaisiais.

O veidaknygėje Tadas nusprendė pasidalinti tuo, apie ką tikrai niekas nepasakoja būsimiems vadovams, apie tai, kas iš tikro vyksta kasdieniame gyvenime.

„Jau aštuntas mėnuo kai mano karjeros kelias iš Vilniaus pasuko į Klaipėdą. Ar gailiuosi? Dabar jau ne! Ir žinot kas pakeitė mano nuomonę? Žmonės, kuriuos aš sutikau! Jie nuostabūs, jie visi iki vieno mano gyvenimo dalis ir leisiu sau pasakyti, kad aš labai prabangioje įstaigoje dirbu”, – kad per tuos aštuonis mėnesius prišnerkštą gryčią jau pavertė į prabangų rūmą skelbia direktorius.

Kartu nuostabusis vadovas konstatuoja, kad nepaisant jo pasiekimų ateityje „oi dar kiek bus”, ypač jei „žmogus, kuris apsimeta, kad nusimano daug meno srityje, bet realiai nieko nesupranta” pateks į Klaipėdos miesto tarybą ir toliau trukdys Tadui tobulėti „savo infantiliškais išsišokimais”.

Kartu tikra dovana Klaipėdai tapęs kultūros išganytojas prisipažįsta, kad už tokius pasiekimus tenka mokėti brangiai, nes „būti vadovu reiškia ir tai, kad tu būsi labai vienišas, dažniau nei iki šiol”. Visgi visi šie sunkumai ir kenkėjai tobulėjimo bei pažangos tiktai nesustabdys, nes „visa tai atperka pasididžiavimo jausmas, jog tai ne asmeninė ambicija, o Lietuvos ateitis”.

*Šios rubrikos nerekomenduojama skaityti susipykusiems su humoro jausmu ar stokojantiems fantazijos, nes nieko rimto čia tikrai nerasite, Spyglio humoras iš viso yra sunkiai suprantamas, lėkštas, juodas ir kandus. Rimtų dalykų ieškokite visose kitose „Atviros Klaipėdos” rubrikose.