Gyvenamųjų namų kvartalą prie Jono kalnelio, buvusio grūdų produktų kombinato vietoje, planuojanti statyti UAB „Verdispar Gluosniai“ miesto valdžiai ketvirtadienį pristatė pagal prisiimtus infrastruktūros plėtros įsipareigojimus parengtą Bastionų gatvės tiesimo tarp Danės ir Bangų gatvių galimybių studiją.
Joje numatyta, kad keturių juostų tiltas, koks buvo projektuojamas anksčiau, transporto pralaidumą piko metu pagerintų tik dviem sekundėmis. Taip pat prioritetas jau dedamas keturšalei sankryžai su Laisvų skersgatviu, o ne T formos su Danės gatve, kaip buvo numatyta anksčiau.
Keturių juostų Bastionų gatvės tilto, kuris jau nebebus pastatytas, vizualizacija
Žinia, Klaipėdos savivaldybė dar 2015 m. spalį buvo pasirašiusi paslaugų sutartį dėl Bastionų gatvės su nauju tiltu per Dangės upę projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų. UAB „Kelprojektas“ tokius darbus buvo įsipareigojęs atlikti beveik 860 tūkst. eurų. Sutartyje buvo numatyta, jog techninis projektas turi būti parengtas per 20 mėnesių. Tačiau 2020-ųjų pavasarį savivaldybė nusprendė šią sutartį nutraukti, nors paslauga ir nebuvo galutinai suteikta.
„Neoficialiai mums žinoma, jog net kelios institucijos nederins tokio projekto, koks yra parengtas, nes jis esą gadina senamiesčio infrastruktūrą, kelia triukšmo grėsmę gyventojams. <…> Sakome, jog reikia atsisakyti brangaus sprendimo, bet pati jungtis yra reikalinga. Tik reikia suprojektuoti tokį sprendinį, kuris būtų priimtinas ir gyventojams, ir derinančioms institucijoms“, – tada aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Šalių susitarimu nutraukus sutartį „Kelprojektui” liko nesumokėta 20 proc. sumos, nes nebuvo parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, neatlikta bendroji ekspertizė ir neišimtas statybą leidžianti dokumentas.
Bastionų gatvės ir naujo tilto reikalai vėl ėmė judėti, kai UAB „Verdispar Gluosniai“ įsigijo nauji investuotojai ir pradėjo rengtis gyvenamojo kvartalo statyboms. Dar 2009 metais patvirtintame teritorijos detaliajame plane numatyta, kad nutiesti naują Bastionų gatvę privalo teritorijos vystytojai. Šiame dokumente taip pat numatyta, jog statytojai turi suprojektuoti naują tiltą per Dangės upę, parengti Gluosnių gatvės ir Gluosnių skersgatvio rekonstrukcijos projektus.
Su „Verdispar Gluosniai“ miesto valdžia sutarė, kad įmonė parengs Bastionų gatvės tiesimo tarp Danės ir Bangų gatvių galimybių studiją, kuri ketvirtadienį buvo pristatyta Savivaldybės administracijos vadovams.
Po šio pristatymo G. Neniškis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad studija rodo, jog keturių (koks buvo projektuotas anksčiau) ir dviejų eismo juostų tiltų pralaidumas būtų beveik identiškas. Tik piko metu keturių juostų tiltu būtų galima važiuoti apie dviem sekundėmis greičiau. Tad ir ši aplinkybė, ir kaštai byloja būtent dvijuosčio tilto naudai.
Taip pat jau būtų projektuojama keturšalė naujosios gatvės sankryža su Laivų skersgatviu, o ne T formos su Dangės gatve, kaip buvo numatoma anksčiau. Tiesa, tam reikės visuomenės reikmėms paimti dalį privataus sklypo, dėl kurio bylinėjimasis vis dar vyksta, nes savininkas nori gauti gerokai daugiau nei yra pasiryžusi mokėti savivaldybė.
Pasak G. Neniškio, būtent dėl šio aspekto ankstesnės kadencijos metu ir buvo pasirinkta T formos sankryža, nes visą projektą tikėtasi įgyvendinti su europinę parama, o nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams trunka labai ilgai.
Administracijos direktoriaus teigimu, pagrindinė viešojo transporto, elektrinio BRT, jungtis ir toliau išliks Tiltų gatvė, o per Bastionų tiltą ir naująją gatvę važiuotų tik 2-3 vietinio susisiekimo maršrutai kas 5-7 minutes. Taip pat naujoji jungtis matoma tik kaip vietinio susisiekimo arterija, nes pagrindinėmis liktų Pilies ir Mokyklos gatvės su savo tiltais.
Bastionų tiltas yra likęs ir miesto bendrajame plane, ir kituose dokumentuose. Optimistiniu variantu, anot G. Neniškio, dabar jis galėtų atsirasti 2028 metais.
Kas ties Bastionų gatvę, pasak administracijos direktoriaus, yra susitarimo reikalas. Realu, kad tai darys savivaldybė pagal investuotojų parengtą projektą, nes pastarieji įstatymu jau yra įpareigoti mokėti infrastruktūros mokestį.
Po šio pristatymo „Verdispar Gluosniai“ jau turėtų pradėti rengti techninę užduotį.
ISTORIJA
Dar 1964 m. Miestų statybos projektavimo institute buvo atliktas senamiesčio dubliuojančios gatvės projektas: ji turėjo aplenkti senamiestį iš rytų pusės ir šiaurinėje miesto dalyje įsijungti į S. Nėries gatvę. Tačiau šis projektas pasirodė ne visai realus, nes buvo susijęs su nemažais sanacijos darbais, be to, akcentuota, kad S. Nėries gatvėje gausu švietimo bei sveikatos apsaugos įstaigų.
1975 m. sausį architektų Nijolės ir Vytauto Zubovų parengto Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projekto iki 2000 metų ekskiziniams pasiūlymams pritarė miesto Vykdomasis komitetas. Pritarta buvo ir pasiūlymui projektuoti dubliuojančią gatvę apeinant senamiestį už pylimų ir pastatant tiltą per Dangę ir tęsinį iki Dangės gatvės.
Iliustracija iš žurnalo „Architektūros paminklai”
Pagal preliminarius 2009 m. patvirtintame detaliajame plane numatytus duomenis tiltas turėjo būti keturių eismo juostų, pakeliamas arba pasukamas, 5,5 m aukščio. Abiejose tilto pusėse numatyti pėsčiųjų takai, gatvės ir pėsčiųjų zonos apšvietimas, dviračių takas.
2015 m, pradėjus tilto projektavimo darbus įvairioms centrinėms ir vietinės valdžios institucijoms 107 Liepų, Danės gatvių ir Laivų skersgatvio gyventojai nusiuntė raštą, kuriame išreiškė protestą prieš Bastionų tilto statybą numatytoje vietoje. Internetinę peticiją „Nepritariu naujo Bastionų tilto statybai” tuomet pasirašė 156 asmenys.
2018 m. sausį tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas politikus informavo, jog paveldosaugininkų ir sveikatos apsaugos specialistų pageidavimu turės būti rengiamas poveikio aplinkai vertinimas.
Projektą tada kritikavo ir Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninė architektų taryba. Jos narių nuomone, tiltas yra reikalingas, tačiau tiek projektuojamo tilto, tiek gatvės parametrai kėlė rimtų abejonių.
Tik kodėl gatvė, tiltas ir projektuojamas kvartalas vadinamas Bastionų vardu, nors randasi prie ,,Jono Kalnelio”.Gal profesionalus žurnalistas turėtų atidžiau susipažinti su istoriniu kontekstu -17 a. bastioniniais įtvirtintimais
Ačiū už patarimą, ponia Laima. Žinau, kad miestas buvo apjuostas bastionais, tačiau straipsnį rašau ne kokiam istorijos almanachui ar architektūros žurnalui, bet paprastiems žmonėms. Jei išeitume į gatvę ir apklaustume žmones, kaip manote, kiek iš jų išlikusią bastionų komplekso dalį vadintų bastionais, o kiek – Jono kalneliu?
Siaubingas tolimesnio Klaipėdos darkymo ir milžiniškos taršos projektas. Kažkas iš aukščiausių personų (ne tik Klaipėdoje, bet ir sostinėje) labai suinteresuotas (biznis, pelnas,). Laimė, kad Lietuva skaidrėja, nesiskaitymas su visuomene traukiasi, tokie kenksmingi (net kažkam labai pelningi) projektai vis dažniau išaiškinami, užkardomi. Teisingumas turėtų prasikalti ir Klaipėdoje. Nors čia sunku. Tuo labiau matant, kas pretenduoja į Klaipėdos mero vietą.
Aš kalbu apie aukštos kategorijos inžinierių. Ir noriu paminėti anapilin iškeliavusį Algimantą Ambrazevičių. Apie jo veiklą rašoma: „Mokslinių tyrimų sritys – šilumos mainai ir įrenginiai, plazmotronai, plazmochemija, kosminė raketinė technika, lazerinių ginklų kūrimas. Pirmasis Lietuvoje 1995 ėmėsi nagrinėti ateities transporto energetikos mokslines technines problemas, pateikė Vilniaus ir Klaipėdos miestų visuomeninio transporto ateities strategiją (naudojant požeminį ir antžeminį metro). Paskelbė daugiau kaip 500 mokslinių straipsnių (dalis jų mokslo ir technikos populiarinamųjų), padarė 16 išradimų.” Ar šiuo metu Lietuva turi tokio lygio specialistų? Ar tik politikai ir jų patarėjai, padėjėjai???
Statykit greiciau ,6 juostu ir be jokiu „A” !
Skaitau, ir negaliu nustot žavėtis: „…. Taip pat jau būtų projektuojama keturšalė naujosios gatvės sankryža su Laivų skersgatviu, o ne T formos su Dangės gatve, kaip buvo numatoma anksčiau…” Ot „genealus” sprendimas 🙂 O kad Laivų skersgatvis – viso labo 150 m ilgio, ir jis „baigiasi” tos pačios T formos sankryža su Liepų gatve, gal 20 kartų intensyvesnio eismo gatve – argi Neniškiui turėtų rūpėti šiame etape? Juk čia jau kita vieta, kita istorija, ir galimai – kitas, stabilus procesas Savivaldybės užkaboriuose.
Viskas gerai, pasistatykime tiltuką, kad visiems tiktų, bus ramybė visiems !
Ten reikalingas tik pėsčiujų ir dvirtatininkų tiltelis
100 proc. sutinku
Kad gyventojai gyvenantys pačiam miesto centre prieštarauja dar.Tai gyvenkit užmiestyje ko lendat i ta triukšminga miesta..!!
Jums patinka užmiestį ten ir gyvenkite. Jūs labai apsudziaugait kai po langais magitraline.gatve pastatytų?
tai ir prieštarauja tam, kad užmiestiečiai su savo automobiliais nelįstų į miestą. patinka gyvent užmiesty tai ir sedėkit ten
Čia kaip kuri gauja stipresnė ir kiek turi įtakos zonų. Šioje vietoje ir aplink visada buvo gntviliniai:D)
Tiltas reikalingas, bet ne „mostras”. Privatus verslas i tai atsake. Lauksim nauju tilto projektu.
Klam reikalingas? Pėstiesiems taip. Transportui ne, tiesi VT linija iskreivaliojama.
Užtektų pėsčiųjų ir dviračių tiltelio. Būtų šeimų ir turistų traukos vieta. Dabar praėjimas tiltu nekoks, o dviratininkams- iš vis blogai. Sujungus Jonų kalnelį ir naujai įrengtą krantinę būtų šaunu.
Tai kaip čia išeina. Ekspertai siūlę 4 eismo juostų tiltą buvo mulkiai nevykėliai visus kvailinę? Ir tai būtų kiek kainavę? Dabar nauja daina. Ir kodėl dabar reiktų nauja pasaka, naujų artistų, tikėti? Dėl kiek sekundżių paprastam žmogui?
Tokių ekspertų darbas kaip netikęs turėtų būti paviešintas ir grąžinti pinigai, jau su palūkanomis, už netinkamai atliktą paslaugą. Kaip sakant turi būti prisiimta atsakomybė.
Pastačius tiltą eismas Tiltų gatve nebus nutrauktas. Kam tada išlaidauti? Nuo 1964 metų sprendžiamas klausimas dėl Semamiesčio pritaikymo pėstiesiems. 30 metų tarybiniai valdovai, 30 metų Lietuvos valdovai neranda sprendimų įgyvendinti tiems sprendiniams. Eismo intensyvinimas Tiltų g. siejamas su senamiesčio gaivinimu. Bet ši gatvė yra tik tranzitinė keliaujantiems iš pietinės miesto dalies į šiaurinę ir atvirkščiai. Senamiesčio gaivinimą geriausiai apibūdina Tiltų g. važiuojamosios dalies kelio danga.
Ir vėl traukia tilto- monstro kortà. Taigi Vaitkus buvo šio baisybės priešininkas. O dabar ką? Visomis jėgomis agituosime prieš tuos kandidatus į merus, kurie grūs šį monstrą.
Kodėl tyciajotes iš Klaipėdos senamiesčio? Tiltas nereikalingas, galima apvažiuoti kitais dviem tiltais su lengvuoju transportu, bei vietoje ilgųjų autobusų nupirkti mažus trumpus..
Tiltas butinas ir kuo platesnis !,kokios dar vietines reikšmes?
pala. Projektuoti 4ių eismo juostų gatvę ir tiltą buvo asmeniška Sauliaus Budino užmačia. Visi jam aiškino, kad tai negerai, bet jis tik šaipėsi ir nieko nenorėjo klausyti. Tai gal dabar pats susimoka tuos 860 tūkst.eurų -20% ir + infliaciją + stat. medžiagų pabrangimą min. x 2. Pretenduojantys į merus KAVECKAI, VAITKAU, GIRSKIENE kur Jūs? Dabar galioja oficialus infrastruktūros mokestis ir + mokestis Valstybei už kvadratinius metrus nuomojamame sklype. Prie ko čia dabar prieš gerą dešimtmetį ruoštas detalus, tada užkabinti investitoriams kliedesingi R.Zulco pančiai? Lauksime, kad ir šie pabėgtų?
Ar Klaipėdoje yra nors vienas aukštos kategorijos transporto inžinierius? Spėju, kad ne. Sprendimus priims kaip matau politikai, o ne inžinieriai. Inžinieriai dabar niekam nereikalingi, neįdomūs. Vargas laukia Klaipėdos su esama sprendimų priėmimo komunikacija ir sprendimų priėmimu. Visas „biznis” vyksta „po stalu”, kad neduok Dieve koks prašalaitis nesužinotų ko nereikia. Truputį primena „Naujųjų Vasiukų” statybą.