[vc_row][vc_column][vc_column_text]Ne, niekas po nerijos smėlynais palaidotų kaimų atstatyti neketina, tačiau tam tikri ženklai, žymintys čia gyvenusių žmonių atminimą,  greičiausiai atsiras. Taip sekmadienį sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser, lydėdama grupę uostamiesčio žurnalistų pėsčiųjų žygyje po smėlėtąjį pusiasalį.

Naglių rezervate vaikščioti galima tik specialiai įrengtais pėsčiųjų takais, autorės nuotr.

Direktorė buvo ką tik grįžusi iš susitikimo su savo kolegomis iš Kaliningrado (Rusija) srities. Su jų parko atstovais kol kas preliminariai sutarta rengti bendrą projektą, kuris vienytų abi skirtingų šalių pusiasalio dalis. „Nusprendėme, kad mums labiausiai artima galėtų būti užpustytų kaimų tema“ ,– žurnalistams sakė A. Feser.

Artimiausiuose KNNP planuose – prie įėjimo į Naglių gamtinį rezervatą, žymų savo pilkosiomis (arba mirusiomis) kopomis, įrengti nedidelę poilsio aikštelę su suoliukais lankytojams bei tęsti kartu su miškininkais šiuo metu vykdomus svarbius projektus. Naglių rezervate stabdomas sumedėjusios augalijos plitimas į pilkąsias kopas ir atkuriamos natūralias smiltpievės, o Birštvyno rage, siekiant išsaugoti nerijos biologinę įvairovę, atkuriama palvė, buvęs medelynas transformuojamas į pievinio tipo ganyklas su pavieniais medžiais bei miško laukymėmis.

„Atvirai Klaipėdai“ A. Feser pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Kretingos miškų urėdijos  miškininkais, padedančiais parko direkcijai įgyvendinti minėtus projektus bei talkinančius kituose darbuose.

Skaitytojams turime priminti, jog iš arčiau pilkosiomis kopomis Naglių rezervate grožėtis galima tik vaikščiojant specialiai pėstiesiems įrengtais takais, o dėl grupinių ekskursijų reiktų iš anksto  kreiptis į parko direkciją.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”2567,2568,2569,2570,2571,2572,2575,2577″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]