Prieš keletą metų Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos valdomos AB „Klaipėdos vanduo” atsisakė galimybės Europos Sąjungos lėšomis rekonstruoti neveikiančią 6,5 km ilgio rezervinę slėginę buitinių nuotekų liniją iš miesto į Dumpius. Taip buvo atsisakyta apie 10 milijonų eurų vertės projekto, atiduodant lėšas investicijoms į Klaipėdos rajono vandentvarkos kūrimą, tikintis geresnių santykių su šio rajono valdžia. 

Pinigai investuoti rajone, bet santykiai su rajono valdžia nepagerėjo – apie tai byloja ne vien tik užsitęsusi vietos naujoms kapinėms paieška. O šiandien AB „Klaipėdos vanduo” pradeda naują etapą: ieškoma alternatyvų ir lėšų neveikiančiai slėginei linijai, kurios prireiktų pagrindinėje linijoje įvykus avarijai, rekonstruoti. 

Ką reiškia magistralinės slėginės buitinių nuotekų linijos avarija, klaipėdiečiai pamena: bene prieš porą dešimtmečių visos Klaipėdos miesto ir priemiesčių nuotekos daugiau nei savaitę liejosi į Kuršių marias. 

Klaipėdos buitinių nuotekų siurblinė (Senosios Smiltelės g. 4) yra didžiausia siurblinė mieste, perpumpuojanti didžiąją dalį miesto buitinių nuotekų į nuotekų valyklą Dumpiuose.  

Nuo šios siurblinės iki nuotekų valyklos yra paklotos dvi lygiagrečios slėginės linijos nuotekoms perpumpuoti. Slėginė linija DN1000 yra rekonstruota 2008 m. ir šiuo metu veikianti. Ji yra susidėvėjusi, avarinės būklės, nesandari ir jau daug metų nenaudojama. Jos ilgis – apie 6,5 kilometro.

AB „Klaipėdos vanduo” šiuo metu ieško ekspertų, galinčių teikti slėginės buitinių nuotekų linijos nuo siurblinės Nr. NS6 Klaipėdoje iki nuotekų valyklos Dumpių kaime rekonstravimo alternatyvų analizės ir investicinio projekto parengimo paslaugas.

Bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas, paklaustas, iš kokių lėšų tikimasi finansuoti avarinės slėginės linijos rekonstrukciją, sako, kad Lietuva turėtų gauti apie 4,7 milijardo eurų lėšų iš Europos Sąjungos buitinėms nuotekoms susitvarkyti.

„Laukiam, kol bus pradėtas raikyti pyragas – sako jis. – Laukiame ir tikimės, kad atrieks…” 

B. Jonikas teigia, kad ir vandentiekių asociacija, ir kiti subjektai šiuo metu intensyviai darbuojasi, ruošdamiesi naujoms investicijoms šių lėšų pagalba. Jeigu, žinoma, jų gaus. Ir čia pat patikina, kad iki minėtos rezervinės linijos rekonstrukcijos yra dar labai toli.

„Siekiant eliminuoti galimų avarijų vienintelėje šiuo metu veikiančioje slėginėje linijoje keliamą riziką, o taip pat sudaryti galimybę prisijungti gretimų vystomų teritorijų vartotojams prie slėginių nuotekų tinklų, būtina išanalizuoti slėginės linijos rekonstravimo bei kitus galimus sprendimų variantus”, – taip „Klaipėdos vanduo” grindžia tikslą atlikti detalią slėginės linijos rekonstravimo galimų alternatyvų analizę.

Analizė turi aprėpti tiek techninius, tiek ekonominius-finansinius aspektus. Tik įvertinusi gautos analizės išvadas bendrovė apsispręs, kurią alternatyvą rinktis.

Norima, kad ekspertai parengtų ne mažiau kaip tris galimų „realistiškų ir techniškai įgyvendinamų” alternatyvų vertinimus. Tai yra, įvertintų šiuo metu reikalingus ir perspektyvinius perpumpuojamų nuotekų kiekius,  reikalingus vamzdynų pralaidumus ir kitus techninius rodiklius/parametrus bei šių darbų atlikimo galimybes. Tikimasi, kad tokia studija ir investicinis projektas gali būti parengti per penketą mėnesių. 

Ekspertai taip pat turės išanalizuoti socialines, ekonomines, technines ir kitas galimybes, numatyti veiklas bei investicijų poreikį atsižvelgiant, bet neapsiribojant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų programomis.