[vc_row][vc_column][vc_column_text]Grafaitės Marijos Tiškevičiūtės ranka užrašytas atvirukas, spaudos draudimo metus menantys katalikiški skaitiniai ir tų pačių laikų Blaivybės brolijos „Žemaitiškų agnasėlių“ fotoreprodukcijos, praėjusio amžiaus vidurio batsiuvio įrankiai, tautiniai kostiumai, Palangos periodikos ištakas menantys leidiniai – visa tai Palangą nuotraukose įamžinusių fotografijos konkurso „Palanga. Jūros įkvėpta istorija“ autorių darbų fone pristatoma Palangos kurorto muziejuje.

Autorės nuotr.

Iš privačių kolekcijų bei įstaigų archyvų sunešti eksponatai skirti baigiamajam Palangos gimtadieniui pašvęsto ciklo „Palangos dienų“ renginiui – prieš penkerius metus šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktoriaus iniciatyva pirmąkart sukviestam „Suneštiniam muziejui“. Pirmųjų muziejaus ekspozicijų pristatymai, kuriose kolekcininkai gyvai demonstruodavo ir su lankytojais aptarinėdavo savuosius eksponatus, Palangos viešosios bibliotekos patalpose trukdavo keletą valandų. Šiemet „Suneštinio muziejaus“ eksponatus palangiškiai ir miesto svečiai antrąkart galės apžiūrėti Palangos kurorto muziejuje ir pirmąkart ne kelias valandas, o iki balandžio 20 dienos.

Pirmąkart šiemet buvo išrinkti įdomiausi eksponatai, pirmąkart apdovanoti fotografijų konkurso nugalėtojai.

 Išskirtiniai eksponatai

Besidomintiems Palangos istorija „Suneštinio muziejaus“ lankytojams išties buvo kur paganyti akis. Palangos kurorto muziejaus darbuotojai su pasididžiavimo pristatė neseniai atrastą Palangos parko planą „Parc de Polangen. 1899 m.“. Plano autorius – Versalio aukštosios sodininkystės mokyklos studentas Pierre Gauberti. Ranka pieštas planas glaudžiai susijęs su kraštovaizdžio architekto Edouardo Andrė rengtu Palangos parko projektu „Parc de la Birouta“, tačiau planas „Parc de Polangen. 1899 m.“ yra detalesnis, spalvingesnis, su keletu nedidelių papildymų ir pakeitimų. Manoma, jog jis buvo parengtas praėjus keleriems metams nuo to, kai E. Andrė parengė savąjį.

Su dideliu susidomėjimu apžiūrėti spaudos draudimo ir Blaivybės brolijos metus menantys eksponatai iš šventojiškio kraštotyrininko Mikelio Balčiaus kolekcijos. Pasak paties kolekcininko, senų sodybų palėpėse jam pavyko rasti lietuviškus katalikiškus skaitinius, daugiausiai maldaknyges, spausdintus 1855-1863 m. Vilniuje bei lietuviškai katalikiškus skaitinius, atspausdintus lotyniškos spaudos draudimo metais 1864-1904 m. Prūsijoje. O kai kuriuos medalikėlius – „Žemaitiškus agnasėlius“, kurių fotoreprodukcijos čia eksponuojamos, anot M. Balčiaus, ko gero, yra čiupinėjusios ir paties vyskupo Motiejaus Valančiaus rankos: lankytojams pristatomi „Žemaitiški agnasėliai“, vyskupo Motiejaus Valančiaus užsakymu kaldinti Lenkijoje prieš blaivybės įvedimą (1855-1858 m.), blaivybės įvedimo metu (1858-1862 m.), po lotyniškos spaudos ir Blaivybės brolijos uždraudimo (1865-1887 m.).

Ne mažiau domėtasi ir batsiuvio darbo įrankių kolekcija: naujai avalynei gaminti skirti kurpaliai ir svangos, trikojai, spaudės, siuvimo ylos ir kiti įrankiai priklausė Petrui Baltmiškiui, praėjusio amžiaus viduryje dirbusio Palangos buitinio batų artelėje batsiuviu.

Išties jaudinantys eksponatai – tremtinės Skolastikos Žilytės lagaminas, su juo grįžta iš tremties Krasnojarsko krašte apie 1960 m., tremtinio altorėlis, šimtametis kryželis ir kryželis su Šv. Agotos duona iš Dainiaus Želvio kolekcijos, bei sklandytojui, pirmajam aviakonstruktoriui Broniui Oškiniui priklausę daiktai ir albumai iš jo dukrų Gražinos ir Dovilės Oškinyčių archyvų.

Domėtasi ir miesto periodikos ištakomis, pristatomomis iš Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondų: „La Limande“ („Plekšnė“), humoristinis laikraštis, kurio pirmieji numeriai pasirodė 1886 m., „Palangos žvejys“ –  1919 m. pasirodęs pirmasis Palangoje periodinis leidinys lietuvių kalba,  periodiškai spausdinta „Birutės tėviškė“(1937-1941 m.).

Į paskutinįjį „Palangos dienų“ renginį susirinkusiuosius pasveikinusi einanti Palangos kurorto muziejaus direktorės pareigas Virginija Paluckienė apdovanojo įdomiausiais išrinktų eksponatų savininkus. Trečioji vieta atiteko kretingiškei Ritai Nagienei, pristačiusiai Igno Stropaus fotografuotą atviruką, ant kurio yra grafaitės Marijos Tiškevičiūtės ranka rašytas laiškelis. Antroji vieta skirta palangiškei Jolantai Liutikienei už batsiuvio įrankių kolekciją. Gi pirmoji vieta teko vilniečiui Dainiui Raupeliui, sugebėjusiam išsaugoti Palangoje dirbusios pirmosios Lietuvoje moters fotografės Paulinos Mongirdaitės pirmąkart išleistą Palangos vaizdų albumą.

 Apdovanoti gražiausių fotografijų autoriai

Tuo pačiu buvo apdovanoti ir pirmąkart Palangos kurorto muziejaus iniciatyva paskelbto fotografijų konkurso „Palanga. Jūros įkvėpta istorija“ laimėtojai. Dalyvių nuotraukas vertino fotomenininkų sąjungos nariai Aleksandras Ostašenkovas, Saulius Jokužis, Danguolė Rušienė ir vertinimo komisijos pirmininkė Regina Šulskytė.

„Pagrindinis mūsų konkurso tikslas buvo suteikti fotografams galimybę patyrinėti Palangą – vaizdus, žmones, tradicijas. Todėl mes neapsibrėžėme temomis. Džiaugiamės, kad sulaukėme 39 dalyvių tiek iš Palangos, tiek iš įvairių Lietuvos miestų, kurie mums atsiuntė net 175 nuotraukas“,- sakė R. Šulskytė.

Komisijos pirmininkė paminėjo, jog darbai buvo vertinti dviejose amžiaus kategorijose – iki 18 m. ir vyresnių. Jaunesniesiems pirmoji vieta neskirta. Trečioji atiteko Matui Gulbinskui už nuotrauką „Istorijos pėdsakas“, antroji – Redai Prikockaitei už nuotrauką „Nostalgija“.

Trečiąją vietą vyresniųjų amžiaus kategorijoje užėmė Deimantė Masandukaitė už nuotrauką „Saulės kaitroje“, antrąją – žinomas Palangos fotomenininkas Aldas Žolys už fotografiją „Takelių voratinklis“, pirmoji atiteko Kamilei Tamutytei už nuotrauką „Vėjui pučiant“.

Komisijos pirmininko prizas atiteko ne vieną Palangos jaunųjų fotografų kartą išugdžiusiam buvusiam mokytojui Algimantui Želviui už 1981 m. sukurtas nuotraukas „Pėdos mazute: ir „Jūra metė ne gintarą“, už nuotraukų seriją prizas atiteko Virginijai Žukienei už „Amžinus keleivius“, o daugiausia „patiktukų“ Palangos kurorto muziejaus „Facebook” paskyroje surinko Tautvydo Lubio nuotraukos „Palanga nulenkusi spalvą Nr.3“, kurioje užfiksuota Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”25877,25879,25880,25881,25882,25889,25890,25922,25892,25933,25934,25935,25937″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]