Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-10-16 |
Klaipėdos miesto valdžia iš pagrindų ėmėsi parkų: praėjusią savaitę sudėti paskutinieji akcentai, prieš imantis darbų Skulptūrų parke, o šį pirmadienį, spalio 16 d., miesto visuomenei jau ne pirmą kartą pristatytas Malūno parko (buv. Trinyčių) techninio darbo projektas.
Jį atlikusios bendrovės „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis sakė, kad buvo atsižvelgta į ankstesnes ir miesto valdžios, ir visuomenininkų bei gyventojų išsakytas reiklias pastabas, todėl pirminis parko sprendinių projektas pakoreguotas. Sumažintas lieptelių prie vandens skaičius, atsisakyta kai kurių su vandens sportu susijusių pramogų, kitų perteklinių akcentų.
Autorės nuotr.
Pasak pranešėjo, projektuota, atsižvelgiant į esamą parko padėtį – jį supančias triukšmingas Mokyklos ir Tilžės gatves, ties jų susikirtimu tvarkomą žiedinę sankryžą, pagal kitą projektą jau suplanuotą dviračių taką, nedidelį šalia tvenkinio gyvenančių žmonių skaičių ir pan. „Parkas turėtų būti rekreacinis, poilsinis, į kurį norėtųsi specialiai atvykti“, – sakė T. Jonauskis.
Parko akcentas – jame esantis tvenkinys, šalia kurio iškils vaikų žaidimo, sporto ir kitokių pramogų aikštelės, prie vandens bus įrengtos terasos, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, o tvenkinio krantus sujungs modernus neaukštas pontoninis tiltas mediniu paviršiumi. Poilsio pievelės su dirbtinėmis 2- 4 metų aukščio kalvelėmis bei naujai pasodintais spygliuočiais turėtų sumažinti gatvių triukšmą. Čia taip pat turėtų atsirasti ir apžvalgos aikštelė. Pietinė parko dalis pagal projektą skirta aktyviam poilsiui, o šiaurinėje dalyje, pasak pranešėjo, numatytas „minimalus intervencijos kiekis“.
Parke suprojektuota net ir speciali vieta kepsninėms, kur esą poilsiautojai galės išsikepti šašlykų. Į klausytojo repliką, kad tada reiktų šalia suprojektuoti ir policijos postą, V. Jonauskis atsakė nemanąs, jog klaipėdiečiai kuo nors skiriasi nuo vilniečių, kurie tokią vietą sostinėje turi ir ja noriai naudojasi.
Dendrologas Kęstutis Aukselis, užuot paaiškinęs, kaip po rekonstrukcijos keisis parko augmenija, kiek ir kokių medžių bus pašalinta, kokie nauji medžiai bus pasodinti, pusvalandį kruopščiai vardijo, demonstruodamas ekrane, kokie medžiai šiuo metu auga parke, kaip puikiai parkas suprojektuotas ankstesnių landšafto architektų, kaip tinkamai parinkti pėsčiųjų takai, kurių neužgožia medžiai, kaip protingai nuo gatvių parką skiria gyvatvorės ir t.t.
Iš pristatymo, autorės nuotr.
Jis net kelis kartus pakartojo kokį, pasak jo, perlą klaipėdiečiai turi vidury miesto, kaip jie privalo didžiuotis šiuo parku (vardijo išlikusią šimtamečių gluosnių alėją, pasak jo, ypatingu, kreivu būdu susodintus klevus, raudonuosius ąžuolus ir kt.), tačiau taip ir nesugebėjo atsakyti, kiek konkrečiai medžių planuojama iškirsti, nežinojo, kiek jų iš viso auga parke ir sakė negirdėjęs, jog parko medžiai būtų inventorizuoti.
Į pagalbą dendrologui suskubęs T. Jonauskis patikino, jog bus šalinami tik nesveiki, ligomis užsikrėtę medžiai, kurie galėtų užkrėsti kitus savo gentainius. „Nemanau, kad jų turėtų būti daugiau kaip 50“, – sakė „Pupa“ vadovas, prašęs nelaikyti šio skaičiaus oficialiu ir pabrėžęs, jog dėl suplanuotų pėsčiųjų ir dviračių takų nebus nukirstas nė vienas sveikas medis. K. Aukselis pridūrė, jog medžiai turėtų būti šalinami palaipsniui, maždaug kas septyneri metai, iš viso – tris kartus, tad žaliasis parko apdaras turėtų atsinaujinti maždaug per 20 metų.
Pasak po dviejų dienų išplatinto savivivaldybės pranešimo spaudai, Malūno parke darbus planuojama atlikti per ateinančius dvejus metus, etapais, derinant aktyvaus ir ramaus poilsio zonas ir natūralią gamtą.
Parašykite komentarą